Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Kaip manote, ar pirmosios žmonių kolonijos Marse galėtų vadintis Zuckerburgu arba Trumplandu? Abejojate tokia galimybe? Gerai pagalvokite. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Ne pelno organizacija „Mars One“ siekia įsteigti nuolatinę gyvenamąją bazę Raudonojoje planetoje, o pirmieji pionieriai Marse galėtų nusileisti jau 2027 metais. Deja, tačiau „Mars One“ projektas susiduria su keliomis kliūtimis, o viena iš pagrindinių – finansinis aspektas. Norint nuskraidinti žmones į Marsą, būtinos milžiniškos investicijos į techninę bazę. Būtent todėl projekto iniciatoriai tikisi finansinės paramos iš multimilijardierių, kurie sutiktų skirti lėšų Marsui kolonizuoti. „Mars One“ generalinis direktorius Basas Lansdorpas teigia, kad, laimei, pasaulio turtuoliai patys nevengia kreiptis į juos teigdami, jog tikrai nori prisidėti prie Marso kolonizavimo. Tiesa, rėmėjai kartais turi ir kiek iškreiptų troškimų, pavyzdžiui, pirmąsias kolonijas pavadinti taip, kaip pageidaus patys turtuoliai rėmėjai. „Mars One“ misijos iniciatorių tvirtinimu, jų pagrindinis tikslas yra nutupdyti astronautų įgulą iki 2030 metų. Jau 2020-aisiais planuojama ant Raudonosios planetos paviršiaus nuleisti specialų marsaeigį ir kartu su juo paleisti komunikacinį palydovą. Dar vienas marsaeigis ir palydovas būtų paleisti į Marsą 2022 metais, o šešios krovininės kapsulės turėtų pasileisti Marso link 2024 metais. Jei viskas įvyks pagal planą, 2024 metais galbūt pavyks į Marsą išskraidinti ir dvi žmonių buveines bei du specialius „gyvavimo paramos“ vienetus. Organizacijos atstovų skaičiavimu, atliekant visus šiuos žingsnius ir nuleidžiant keturis astronautus ant Raudonosios planetos paviršiaus, viskas gali atsieiti apie 6 milijardus JAV dolerių. Tiesa, patys „Mars One“ iniciatoriai įsitikinę, kad šie skaičiavimai itin optimistiniai. Vertinant šių dienų pinigais, JAV kosmoso agentūrai NASA šiandien Neilo Armstrongo ir Buzzo Aldrino misija į Mėnulį, įvykusi 1969 metais, atsieitų apie 102 milijardus JAV dolerių. „Mars One“ projekto metu iš viso planuojama 14 atskirų paleidimų į kosmosą, todėl kaina gali išaugti net kelis kartus. Skeptikai taip pat abejoja, kad per artimiausius 12–15 metų „Mars One“ misijos iniciatoriai išgyvens „tik“ su 6 milijardais JAV dolerių. Taigi tam, kad įvyktų šis spektaklis, kuris neabejotinai įeis į žmonijos istoriją, reikia daug daugiau finansinių pajėgumų. „Mars One“ tikisi apmokėti didžiąją dalį savo sąskaitų iš lėšų, surinktų bendradarbiaujant su žiniasklaida. Tačiau panašu, kad kol kas tai įgyvendinti sekasi sunkiai. Būtent todėl „Mars One“ vadovai nuolatos bando palaikyti ryšį su pasaulio milijardieriais ir iš jų tikisi finansinės paramos. Remiantis „Forbes“ skaičiavimu, pasaulyje šiuo metu yra apie 1826 milijardierius, todėl bent kelių iš jų parama būtų itin didelis žingsnis į priekį. Štai „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas jau ilgą laiką vykdo įvairius bandymus su kosminiais agregatais. Galima tikėtis, kad pastaroji kompanija prie Marso kolonizavimo galėtų prisidėti ne tik finansiškai, tačiau ir iš technologinės pusės. Tiesa, galima vėlgi sugrįžti prie pirmųjų kolonijų Marse klausimo ir milijardierių užgaidų. Kol kas niekas negali atsakyti, ką manais į finansinę paramą norės gauti kiekvienas iš rėmėjų. Kadangi milijardieriaus statusas jų greičiausiai jau nebedžiugina, todėl galbūt jie norės tapti pirmaisiais Marso kolonijų savininkais, o minėtąsias kolonijas pavadinti savo vardu. |