Marse apstu vandens, bet ar jau galime krautis lagaminus?

Kad Marse yra vandens, žinota jau seniai – gausios jo atsargos užšalusios planetos ašigaliuose, taip pat jo yra plonoje atmosferoje ir net grunte.

Dar šįmet skelbta, kad „Curiosity“ rado įrodymų, jog šaltomis žiemos naktimis nedidelis vandens kiekis iš atmosferos kristalizuojasi, nukrenta ant grunto ir į jį įsigeria. Kadangi grunte gausu druskų, skystas vanduo jame gali egzistuoti ir esant itin žemai temperatūrai.

Vakar NASA žengė dar toliau: pasirodo, skysto (ir labai sūraus bei stingdančiai šalto) vandens yra net planetos paviršiuje. Jis šiltaisiais mėnesiais teka nuo kraterių ir kanjonų šlaitų, palikdamas tamsius siaurus ruožus. Plačiau apie naująjį atradimą skaitykite čia.

Nors šis atradimas dar nėra įrodymas, kad Marse kada nors egzistavo ar net šiuo metu egzistuoja gyvybė, jis sustiprina viltis, kad atšiaurioje planetoje gali būti išlikusių mikrobų. Juk net Žemėje gyvybė aptinkama pačiose neįtikimiausiose vietose – nuo dykumų iki ledynų.

„Skysto vandens buvimas, net jei tai yra itin druskingas, sūrus vanduo, sudaro tikimybę, kad Marse gali egzistuoti gyvybė ir mes galime paaiškinti, kokiu būdu ji sugeba išlikti“, – teigė NASA atstovas Johnas Grunsfeldas.

Beje, tai nėra ir pirmas ženklas, rodantis, kad Marse galėjo (ar tebegali) būti gyvų organizmų: pavyzdžiui, „Curiosity“ planetos paviršiuje atrado metano ir kitų cheminių medžiagų, kurie rodo, kad planetoje gali tebevykti kažkokie geologiniai, o gal net biologiniai, procesai.

Svarbiausio dalyko – buvusios ar net esamos gyvybės pėdsakų – mokslininkai tebeieško. NASA tyrėja Mary Beth Wilhelm teigė, kad sėkmė labai priklauso nuo to vandens druskingumo, vietovės temperatūros bei kitų sąlygų. „Visgi tai rodo gyvybei palankesnes sąlygas netoli Marso paviršiaus, nei iki šiol manyta“, – teigė ji.

Raudonąją planetą tyrinėjančio zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“ komandos narys Alfredas McEwenas buvo dar optimistiškesnis. Jis įsitikinęs, kad vieną dieną kaimyninėje planetoje gyvybė tikrai bus aptikta. „Tai yra labai tikėtina. Aš manau, kad kažkur Marso plutoje yra gyvybė, mikrobai“, – sakė A. McEwenas.

NASA Planetų mokslo direktorius Jimas Greenas taip pat neslėpė optimizmo: „Mums dar nepavyko atsakyti į klausimą: „Ar už Žemės ribų egzistuoja gyvybė?“ Tačiau labai svarbi to dalis yra sekti vandenį. Dabar mes turime, mano manymu, puikią galimybę atsidurti teisingose vietovėse Marse, kad išsamiai tai ištirtume."

Marsas, rodos, persisunkęs vandeniu – drėgmė atmosferoje, grunte, net paviršiuje… Ar tai reiškia, kad į šią planetą galime siųsti astronautus? Nevisai: kad ir kaip optimistiškai šios naujienos skamba, net pažangiausios kosmoso agentūros dar nėra pasiruošusios tokiam žygiui. Darbų ir tyrimų dar liko daug.

Visų pirma, iki šiol į Marsą buvo siunčiami tik marsaeigiai, kurių susigrąžinti neplanuojama, o astronautai turės grįžti, taigi reikia tinkamai pasiruošti didelės masės objektų nutupdymui ant Marso paviršiaus.

Skrydis į šią planetą užtruktų nuo pusmečio iki metų (tikslus laikas priklauso nuo starto laiko, planetų išsidėstymo, greičio ir kitų dalykų). Toks ilgas buvimas kosmose gerokai nualins astronautus – jie patirs didžiulę radiaciją, be to, nusilps jų raumenys ir kaulai. Juk jau kelis mėnesius Tarptautinėje kosminėje stotyje praleidę astronautai grįžę į Žemę vargiai pajuda, o Marse išlipti iš kapsulės niekas nepadės…

Yra ir dar viena rimta problema: į Marsą nukeliavę žmonės gali ją „užkrėsti“ gyvybe (dabar zondai ir marsaeigiai prieš skrydį kruopščiai dezinfekuojami). O tai apsunkintų tyrimus. Todėl Leicesterio universiteto planetologas, profesorius Johnas Bridgesas ragina žmonių misijų į Marsą neskubinti: „Apie tai jie turi gerai pagalvoti.“

Šiuo metu NASA planuoja išlaipinti žmones ant asteroido per artimiausią dešimtmetį, o pilotuojamą misiją į Marsą nusiųsti iki 2030-ųjų. Kai kurios privačios organizacijos užsimena apie ankstyvesnę datą (tiesa, šie verslininkai nėra įgyvendinę nei vieno kosminio projekto, tad kyla įtarimas, kad jiems gali tekti susidurti su įvairiais nenumatytais iššūkiais).

Taigi neskubėkite krautis lagaminų – paragauti druskingojo (ir ledinio šaltumo) Marso vandens žmonės dar ilgai negalės.