Marse, pasitrauk! Štai kur verta ieškoti gyvybės

Marsas didelio mokslininkų dėmesio sulaukia todėl, kad ši planeta yra mūsų kaimynė – siųsti zondus jos tyrimams paprasčiau ir greičiau nei į tolimesnius kosminius kūnus.

Kad ir kaip įkvepiančiai skamba tekančio vandens atradimo faktas, iš tiesų tai, ką aptiko NASA, tiksliau būtų vadinti plonais drėgnos druskos sluoksniais.

Saulės sistemoje yra ne vienas kūnas, kuriame po paviršiumi ar ledu gali glūdėti milžiniški vandenynai. Taigi pasislink, kaimyne – pažvelkime į penkis Saulės sistemos pasaulius, kuriuose vandens daugiau nei Marse.

Europa

Jupiterio palydovas - Europa gali turėti didelį vandenyną, plytintį po paviršiumi. Mokslininkai svarsto, kad druskingas vanduo pasiekia palydovo paviršių, o dėl spinduliuotės druskos sukuria tamsius ruožus, matomus palydovo paviršiuje.

„Gyvybei tinkamame pasaulyje turi būti ne tik skysto vandens, bet ir tam tikrų elementų bei energijos, kad gyvybė susikurtų ir išliktų, – pastebėjo planetologas Kevinas Handas. – Druskos yra puikus ženklas, kad skystas vanduo skverbiasi į paviršių, kartu ištraukdamas elementus, kurie gali būti reikalingi gyvybei“.

Enceladas

Kosminis zondas „Cassini“ patvirtino, kad Saturno mėnulyje Encelade po lediniu paviršiumi glūdi didžiulė jūra (ar net vandenynas). Tai įrodo milžiniški geizeriai pietiniame ašigalyje: pro plyšius lede į atvirą kosmosą šauna ledo kristalų ir garų debesys.

Gali būti, kad „Cassini“ net pavyks „paragauti“ Encelado vandens: jau spalio 28 dieną jis pralėks vos 49 km virš palydovo paviršiaus ir išanalizuos šių geizerių sandarą. Tai padės mokslininkams išsiaiškinti, iš ko sudarytas povandeninis vandenynas ir ar šiame palydove galima tikėtis gyvybės apraiškų.

Ganimedas

Yra patikimų duomenų, kurie rodo, kad po dar vieno Jupiterio palydovo Ganimedo paviršiumi tūno gilus, sūrus vandenynas, kuris dar ir gali būti tinkamas gyvybei. NASA duomenimis, šio vandenyno gylis gali siekti net 60 mylių (96,5 km) – tai yra gerokai daugiau nei Žemės vandenynų gilumos. Palyginimui, Marianų lovio didžiausias gylis siekia apie 11 km.

Pasinaudoję „Hubble“ kosminio teleskopo duomenimis mokslininkai nustatė, kad dalis to vandens netgi gali pasiekti palydovo paviršių, prasisunkęs pro įtrūkimus lede.

Plutonas*

Tolimąjį Plutoną pagaliau pasiekęs zondas „New Horizons“ suteikė mokslininkams daug svarbios informacijos apie šią nykštukinę planetą. Viena iš šių svarbių detalių yra... atspėjote – po jo paviršiumi gali plytėti vandenynas.

Tokią prielaidą mokslininkai kelia atsižvelgdami į Plutono paviršiaus ypatumus: manoma, kad šiame pasaulyje vyksta geologiniai procesai, o už juos atsakingas būtent šis vandenynas.

Titanas

Didžiausiame Saturno mėnulyje Titane taip pat gali slypėti milžiniškas, ypač druskingas vandenynas. „Cassini“ nustatė, kad šiame vandenyne druskos koncentracija gali būti tokia, kaip Negyvojoje jūroje.

Dar įdomesnės yra Titano paviršiuje aptiktos metano bei kitų angliavandenilių jūros. Neskaitant Žemės, Titanas yra vienintelis mums žinomas pasaulis, kurio paviršiuje aptikti dideli skysčių telkiniai.