NASA atliko daugiau sėkmingų bandymų su „neįmanomu“ EM Drive

Naujausias žinias apie EM Drive, kuriantį stūmą, atrodo iš niekur, Paulas Marchas, vienas iš pagrindinių EM Drive tyrėjų, paskelbė NASA Spaceflight forume. Šis įrašas yra atsakymas į nepublikuotą dokumentą, kuriame teigiama, kad nesuprantamą stūmą kuria Lorentzo jėga tarp EM Drive'o ir Žemės magnetinio lauko, ko, kaip tvirtina Marchas, jo atliekami testai nepatvirtina.

„Pasakysiu jums, kad mes pirma sukūrėme ir surinkome II kartos, uždarą magnetinį slopintuvą, sumažinusį pašalinius magnetinius laukus vakuumo kameroje bent jau viena dydžio eile ir bet kokias iš jo galinčias kilti Lorentzo jėgos sąveikas,” komentavo Marchas įraš spalio 28 dieną. „Tačiau anomališkas stūmos signalas liko…” pridėjo.

Marchas taip pat teigia, kad naujausiame bandyme, siekiant sumažinti visus galimus klaidų šaltinius, atsižvelgiama ir į šiluminį variklio plėtimąsi. Bet anomališkoji stūma išliko, rodydama, kad jos priežastis dar neatskleista.

Kai bandymai Eagleworks Laboratory bus baigti, juos reikės nepriklausomai patikrinti ir patvirtinti Glenn tyrimų centre, Johns Hopkins universiteto taikomosios fizikos laboratorijoje ir Reaktyvinės stūmos laboratorijoje.

EM Drive variklis yra hipotetinis variklis, nenaudojantis kuro. Jis naudoja magnetroną, aukštos įtampos vakuuminį vamzdelį, kur magnetinio lauko ir elektronų sąveika kuria mikrobangas. Magnetronas mikrobangas siunčia į nukirstą kūgį, kur jis jos veikia trumpąjį galą ir, pasak šios technologijos proponentų, sukuria stūmą.

EM Drive yra kontroversiškas, nes jis pažeidžia Niutono judesio kiekio tvermė dėsnį. EM Drive jokia žinoma jėga neveika mažojo kūgio galo, tad variklis neturėtų judėti.

Tariamoji stūma silpna, mikroniutonų eilės (uodo svoris Žemėje), tad stūmą gali generuoti koks nors fenomenas, į kurį nepakankamai atsižvelgta. Tokia maža jėga gali atrodyti nereikšminga skrydžiams kosmose, bet gali būti svarbi padidinus iki erdvėlaivių lygio. Jei EM Drive taps realybe, kai kas sako, kad nusigavimo iki Saulės sistemos krašto galėtų būti matuojamas mėnesiais, o ne dešimtmečiais.

Alfredo Carpineti
www.iflscience.com