Kodėl seksas kosmose – ne toks malonus, kaip Žemėje?

Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) ir Rusijos federalinė kosmoso agentūra visuomet neigia gandus apie intymius astronautų santykius Tarptautinėje kosminėje stotyje.

Tačiau netyla kalbos, kad meilės aktas, ir galbūt net ne vienas, aukštai kosmose nesvarumo sąlygomis yra įvykęs.

Biologai, astronautai, antropologai praleidžia nemažai laiko svarstydami ir analizuodami, koks būtų seksas ten, kur neveikia gravitacijos dėsniai.

Ir nors iki šiol nė vienas mokslininkas nepaneigė galimybės mylėtis kosmose, aišku viena – seksas kosmose tikrai nebūtų toks pat kaip mūsų planetoje Žemėje.

Ekspertai abejoja, ar nesvarumo sąlygomis seksas teiktų didžiulį malonumą vien dėl to, kad tai sunkiai įgyvendinama.

Turbūt retas kuris glamonėdamasis galvoja apie gravitaciją, tačiau traukos jėga labai svarbi intymiam aktui. Tiek perkeltine, tiek ir tiesiogine prasme. Nesvarumo sąlygomis visi daiktai, taip pat ir žmonės, skraido ore.

Lengviausias postūmis ar truktelėjimas – ir meilės akto dalyviai skrietų vienas nuo kito per visą erdvėlaivio plotą. Todėl norintiems patirti meilės aistrą nesvarumo sąlygomis reikėtų labai stipriai laikytis vienam įsikibus į kitą ir prisitvirtinus prie erdvėlaivio sienų.

Beje, tai astronautams neturėtų būti neįprasta ir sunku. Tvirtai prisirišę prie įrenginių ir prisitvirtinę prie erdvėlaivio sienų kosmoso užkariautojai mankštinasi.

Erdvėlaivyje esančios nesvarumo sąlygos veikia ne tik žmogaus judesius, bet ir visą kūną. Raumenys, kraujagyslės – visas žmogaus kūnas sukurtas taip, kad kovotų su gravitacija, o kai jos nėra, kraujas po kūną cirkuliuoja sunkiau.

Nesvarumo sąlygomis kraujas sunkiai pasiekia apatinę kūno dalį. Todėl vyriškosios lyties atstovams kosmose gali būti sunkiau, o gal net ir iš viso neįmanoma susijaudinti ir išlaikyti erekcijos.

Kalbama, kad NASA turi duomenų apie tai, kaip viskas yra iš tiesų, tačiau niekas apie tai garsiai nediskutuoja.

Dėl tos pačios priežasties – nepakankamos kraujo cirkuliacijos į apatines kūno dalis – kosmose sunkiau susijaudinti turėtų būti ir moterims.

Atidžiau nagrinėjantys sekso galimybę kosmose įsitikinę, kad moterims lytiniai santykiai kažin ar būtų malonūs ir dėl kitos priežasties – nepakankamo makšties drėgnumo.

Be to, dėl sulėtėjusios kraujo cirkuliacijos silpsta raumenys, ypač kojų. Žmogus tampa ne tik silpnesnis, bet ir tingesnis.

O tingėjimas ir geras seksas, kaip žinome, yra sunkiai suderinami dalykai. Aistringai meilei ištvermė būtina.

Geras seksas priverčia ne tik dejuoti iš malonumo, bet ir gausiau prakaituoti. Tačiau kosmose prakaitas gali tapti tikra problema. Pastebėta, kad aukštai erdvėje žmonės prakaituoja gausiau nei Žemėje.

Be to, nesvarumo sąlygomis prakaitas nenubėga nuo kūno. Jis tarsi prikimba ir susisluoksniuoja ant odos.

Todėl tarptautinėje kosminėje stotyje sportuojančių astronautų kūnai tampa šlapi ir labai lipnūs. Sutikite, jau vien dėl šios priežasties seksas kosmose neatrodo viliojantis ir malonus.

Ir pačios vilionės ten, kur nėra gravitacijos, gali būti neefektyvios.

Pasirodo, kosmose vyrų testosterono – hormono, atsakingo už spermatozoidų gamybą ir lytinį potraukį, – organizme gerokai sumažėja. Kol kas neaišku, kodėl taip yra.

Laimė, astronautams grįžus į Žemę testosterono kiekis pasiekia normalią ribą.

Kalbama, kad buvusios Sovietų Sąjungos, o vėliau Rusijos tarptautinėje kosminėje stotyje „Mir“ astronautai turėjo prieigą prie pornografinių filmų.

Amerikiečių kosminių erdvėlaivių astronautai apie tokią pramogą gali tik pasvajoti.

Kosminis erdvėlaivis – uždara ir nedidelė erdvė. Rasti vietelę, kurioje aistros apimtieji galėtų pasimėgauti dviese niekieno nestebimi, sunku. Be to, astronautų tvarkaraštis – be galo intensyvus ir labai griežtai suplanuotas.

Todėl pramogoms, o ypač toms, kurios draudžiamos vadovų, laiko atrasti sunkiai įmanoma.

NASA laikosi griežtos „seksui kosmose – ne“ politikos. Todėl sunkiai ir daug dirbę, kad pasiektų savo svajonę, profesionalai kažin ar ryžtųsi aukoti karjerą dėl kelių minučių malonumo.

NASA intymius santykius kosminėse stotyse ir erdvėlaiviuose draudžia dėl įvairių priežasčių.

Viena jų yra psichologinis aspektas.

Kosmoso misijos metu erdvėlaivyje būna ne daugiau nei septyni astronautai. Misijos į kitas planetas, pavyzdžiui, Marsą truktų ilgai. Galbūt net kelerius metus.

Siekiant, kad nekiltų papildomų rūpesčių ir įtampos dėl audringų ar sužlugusių asmeninių santykių, tarp misijos komandos narių jokiu būdu negali būti porų.

Beje, Marse seksas neturėtų būti toks komplikuotas kaip kosminiame erdvėlaivyje, nes Raudonojoje planetoje gravitacija veikia, nors ir gerokai mažesnė nei Žemėje.

Beveik niekas neabejoja, kad gausėjant skrydžių į kosmosą ir ilgėjant misijoms toli nuo Žemės, seksas nesvarumo sąlygomis taps neišvengiamas.

Todėl didžiausią susidomėjimą kels painus klausimas – ar įmanoma moterį apvaisinti kosmose ir ar kosmose pradėti kūdikiai gali pasaulį išvysti sveiki?