Paslaptis įminta: mokslininkai nustatė, kaip iš tiesų susiformavo Žemė

Mūsų planeta susiformavo iš dviejų planetų po „stipraus susidūrimo“, įvykusio prieš 4,5 mlrd. metų, nustatė mokslininkai.

Planetinis embrionas Tėja, galėjęs būti Marso ar Žemės dydžio, maždaug prieš 4,5 mlrd. metų susidūrė su Žeme, kai mūsų planetai tebuvo 100 mln. metų, rašo independent.co.uk.

Kad Tėja susidūrė su Žeme, buvo žinoma ir anksčiau, bet nauji Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) vadovaujamos mokslininkų komandos įrodymai liudija, kad šis susidūrimas labiau priminė ne smūgį šonais, bet „puolimą kaktomuša“.

Nuo smūgio jėgos iš ankstyvosios Žemės ir Tėjos susiformavo viena planeta, o nuo jos atskilęs ir į gravitacijos lauką patekęs gabalas virto Mėnuliu.

Mokslininkai ištyrė Mėnulio uolienas iš trijų „Apollo“ misijų ir palygino jas su vulkaninės kilmės uolienomis, kurios randamos Havajuose ir Arizonoje. Jų pačių nuostabai, tarp deguonies izotopų nebuvo nustatyta jokių skirtumų, be to, paaiškėjo, kad uolienoms būdingos tokios pačios cheminės signatūros.

Naujojo tyrimo pagrindinis autorius ir UCLA geochemijos ir kosmochemijos profesorius Edwardas Youngas sakė: „Nematome jokių skirtumų tarp Žemės ir Mėnulio deguonies izotopų. Jie yra neatskiriami. Tėja įsimaišė tiek į Žemę, tiek į Mėnulį ir tolygiai tarp jų pasiskirstė. Tai paaiškina, kodėl tarp Tėjos signatūrų Žemėje ir Mėnulyje nėra jokių skirtumų“.

Pasak profesoriaus E. Young, Tėja augo ir veikiausiai būtų virtusi planeta, jei jos nebūtų sunaikinęs šis susidūrimas.

Žurnale „Science“ pasirodęs tyrimas, kurį finansavo NASA, Anglies observatorija (Deep Carbon Observatory) ir Europos tyrimų taryba, skyrusi pažangiąją stipendiją (ACCRETE), taip pat kėlė klausimus apie Žemės kilmę. Tarp jų buvo svarstoma, ar dėl šio susidūrimo galėjo dingti bet koks Žemėje tyvuliavęs vanduo, kol po dar dešimčių milijonų metų į Žemę atsitrenkė vandens turintys asteroidai.