Scottas Kelly apie gyvenimą TKS: ką tokio astronautai jaučia kosmose, apie ką Žemėje žmonės negali net numanyti

– Kodėl visuomet laikote sukryžiavęs rankas, kai kalbate?

– Matote, kosmose, skirtingai nei Žemėje, rankos nenusvyra žemyn, jos nuolat skraido ore, sunku sugaudyti, nes nėra Žemės traukos. Tai – labai nepatogu. Todėl jau tapo įpročiu jas laikyti sukryžiavus. Tiesa, TKS miegodavau nesukryžiavęs rankų, bet sukišdavau jas į miegmaišį. 

– Scottai, ką neįprasto jaučia astronautai kosmose – tokio, apie ką Žemės žmonės negali net numanyti?

– Tai – kojų nuospaudos. Jos labai greitai nukrenta. Juk nenaudojame kojų nesvarumo būsenoje. Todėl Žemėje pritrintos nuospaudos pasidaro minkštos kaip kūdikio odelė. Tačiau viršutinė pėdų dalis tampa stora lyg aligatoriaus oda, nes šia dalimi remiamės norėdami judėti po TKS spec. bėgeliais.

– Kokius kūno pokyčius pastebėjote per metus kosmose, gal praradote svorio? Ir kokia reabilitacija jūsų laukia Žemėje?

– Yra daugybė smulkių pokyčių, bet aš jų nevardinsiu. Tačiau labiausiai pasikeitė akys. Tikrai sumažėja kraujospūdis, nes širdies raumeniui juk nereikia kovoti su gravitacija. Manau, kad manęs laukia tokia pati reabilitacija, kokia būtų, jei kosmose būčiau praleidęs tik 6 mėnesius.

– Turbūt miegojimas nesvarumo būsenoje – ypatingas? Ar tai sveika nugarai? Ar netrukdo TKS mašinų dūzgimas?

– Miegoti kosmose – gerokai sunkiau nei įprastoje lovoje. Nes miegi toje pačioje pozicijoje, kokioje buvai visą dieną. Taigi jokio malonaus atsipalaidavimo pojūčio, kuris Žemėje aplanko po įtemptos darbo dienos. O dūzgimas – taip, jis trukdo, todėl naudoju ausų kištukus.

– Koks jausmas kabėti nesvarumo būsenoje? Ir ką jaučiate, jei užsimerkiate?

– Neįprasta nejausti jokio slėgio. Tiesiog kabi, ir viskas. O kai užsimerki, atrodo, kad krenti. Bet juk taip ir yra – mes nuolat „krentame“ aplink Žemę.

– Ką tikrai darysite visiškai kitaip, grįžęs namo?

– Aš dar labiau grožėsiuos gamta, dar labiau vertinsiu jos grožį.

– Dėl ko žmonės labiausiai klysta, kalbėdami apie kosmines keliones?

– Jie neįsivaizduoja, kaip tai sudėtinga. Juk kosminės misijos – tai labai sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja labai daug žmonių. Natūralu, kad viskas iš šalies atrodo paprasčiau, juk TKS žmonės gyvena jau 15 metų.

– Kiek laiko per parą turite mankštintis kosmose, kad išliktumėte sveiki?

– Kasdien maždaug po 1,5 val. mankštos.

– Kokį šlykščiausią darbą jums teko dirbi kosmose?

– Tai – darbas tualete.Turėjau kartą išvalyti 4 l talpą šlapimo ir rūgšties mišinio.

– Ar galėtų koks nors „blogiečių“ kosminis laivas prisiartinti prie TKS ir prisijungti?

– Jei ir atskristų koks nors „nematomas ateivių“ laivas, JAV karinės pajėgos jį tikrai iš anksto užfiksuotų.

– Koks kvapas tvyro TKS?

– Priklauso nuo to, kokioje stoties dalyje jūs esate. Kartais tai antiseptiko kvapas, kartais – šiukšlių. O kai darinėjame liukus, jaučiame degančio metalo kvapą.

– Ar kosmose jaučiate vienatvę ar baimę?

– Ne, nei vienatvės, nei baimės. 6 savaites praleidau vienas, ir nieko, viskas gerai. Gal kiek nusigandau, kai kurį laiką neturėjau atskiro ryšio kanalo bendrauti su šeima ir konsultuotis su medikais – galvojau, gal kas blogo nutiko.

– Kas nutinka, kai kosmose astronautas sloguoja, čiaudo ar bando pūsti nosį? Ar išskyros lieka ant veido kaip ašaros?

– Man tik du kartus reikėjo čiaudėti. Elgiausi panašiai kaip Žemėje – užsidengiau burną ranka. Jei to nebūčiau padaręs, galbūt „rezultatas“ būtų skraidęs kažkur modulyje.

– Kokį gražiausią vaizdą esate matęs iš TKS? Ir kokia jūsų mėgstamiausia Žemės dalis, matoma iš kosmoso?

– Ko gero, gražiausi vaizdai – tai Šiaurės pašvaistės. Taip pat įspūdingai atrodo Šiaurės ir Pietų Korėja. Paliko įspūdį ir uraganas Patricia.

O gražiausias Žemės taškas – galbūt Bahamai. Nuostabūs ir nuolat besikeičiantys žydro vandens atspalviai – tiesiog nepakartojami.