Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Cerera yra keistas pasaulis – beveik tūkstančio kilometrų skersmens ankstyvos Saulės sistemos pėdsakas, besislepiantis asteroidų žiede. Kosmoso stebėtojus ilgą laiką intrigavo ryškūs šviesuliai, kurie greičiausiai yra iš nykštukinės planetos kyšančios druskos. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Nauji mokslininkų tyrimai rodo, kad ryškios Cereros dėmės tapo dar keistesnės – jos keičiasi ir Saulės šviesoje tampa ryškesnės. Anksčiau nustatyta, kad aplink šias dėmes susidaręs ir nedidelis rūkas. Nauji tyrimų rezultatai, publikuoti „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“, paremti ne Cererą pastaruoju metu tyrusio kosminio zondo „Dawn“, o nuo žemės atliktų stebėjimų duomenimis. Naudodami 3,6 metrų skersmens teleskopą Europos Pietvakarių observatorijos astronomai pastebėjo ryškumo (albedo) pokyčius tam tikrais momentais, kai Occator krateris buvo apšviestas Saulės. Cerera yra didžiausias Asteroidų juostos kūnas tarp Marso ir Jupiterio. Jo masė sudaro maždaug 1/3 visos Asteroidų juostos masės. Per 9 val. aplink savo ašį apsisukanti nykštukinė planeta yra 950 km skersmens ir ilgą laiką buvo laikoma asteroidu. 1801 m. sausio 1 d. ją atrado italų astronomas Giuseppe Piazzis, pamanęs, kad tai – planeta. Stebint iš Žemės, šio dangaus kūno ryškis kinta nuo 6,7 iki 9,3 – taigi, plika akimi Cerera nėra matoma.
|