NASA pateikė „Karštojo Jupiterio“ vizualizaciją (Video)

Mokslininkų tyrimus publikuoja leidinyje The Astrophysical Journal Letters.

O NASA svetainėje pateikiama ir šio dangaus kūno vizualizacija.

Egzoplaneta HD 80606b aplink savo ašį apsisuka per  90 val. Šis dangaus kūnas priskiriamas karštųjų Jupiterių klasei (didelių, esančių arti savo šviesulio, egzoplanetų). Dviguba žvaigždė HD 80606 nuo Saulės nutolusi per 190 šviesmečių ir yra Didžiuosiuose Grįžulo Ratuose.

HD 80606b sukasi aplink „saulę“ HD 80606 111 parų periodu ištęsta orbita. Tai lemia labai didelius temperatūrų svyravimus į šviesulį žvelgiančioje egzoplanetos pusėje (iki 1100 laipsnių skirtumai).

Egzoplaneta HD 80606b atrasta 2009 m. kosminiu teleskopu „Spitzer“.

„Karštųjų Jupiterių“ orbitos yra nepaprastai arti gimtosios žvaigždės – paprastai tokia planeta aplink savo žvaigždę apskrieja per keletą parų. Nenuostabu, kad šie pasauliai yra nepaprastai karšti, o jų paviršiuose žvaigždės gravitacija turėtų sukelti didžiulius žemiškiesiems potvyniams ir atoslūgiams analogiškus bangavimus (Žemėje jie kyla dėl netoli esančio Mėnulio traukos).

Dėl neįtikėtino savo dydžio ir orbitinio artumo „karštuosius Jupiterius“ gana nesunku aptikti. Pirmąją tokio tipo egzoplanetą „51 Pegasi b“ 1995 m. šveicarų astronomai atrado prie Saulės tipo žvaigždės.

Nors netrukus mokslininkai atrodo keliasdešimt kitų „karštųjų Jupiterių“, paaiškėjo, kad šie gigantai kosmose – ne tokie jau ir dažni. Stebėjimai egzoplanetas medžiojančiu NASA kosminiu teleskopu „Kepler“ byloja, kad Paukščių Tako galaktikoje mažesnių, kieto paviršiaus, į Žemę panašių planetų turėtų būti gerokai daugiau.

Pirmą kartą „karštojo Jupiterio“ atmosferą teleskopu „Spitzer“ mėginta ištirti 2005 m. Nuo tada šis kosminis aparatas žvelgė į dešimčių tokių planetų atmosferas ir sudarė mokslininkams sąlygas modeliuoti „karštųjų Jupiterių“ sudėtį ir klimatą.