Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
NASA erdvėlaivis „Cassini“ aptiko dulkių, atkeliavusių iš už Saulės sistemos ribų. Tyrimas, kuriam vadovavo mokslininkai iš Europos, šią savaitę publikuotas žurnale „Science“. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Erdvėlaivis, turėdamas modernią kosminių dulkių analizės įrangą, yra surinkęs milijonus dulkių pavyzdžių. Daugelio jų kilmės vieta – Saturno aktyviojo palydovo Encelado geizerių išpurškiamos dulkės, rašo „Phys.org“. Tačiau tarp šių mikroskopinių grūdų mokslininkai aptiko 36 kitokius grūdus. Išanalizavę pavyzdžius, tyrėjai svarsto, kad šios medžiagos yra atkeliavusios iš tarpžvaigždinės erdvės. Tiesa, nepažintų kraštų dulkės žmonių aptinkamos ne pirmą kartą: 1990 m. Europos Kosmoso Agentūros (ESA) ir NASA misijos „Ulisas“ metu aptikta panaši medžiaga, kurios egzistavimą vėliau patvirtino NASA erdvėlaivis „Galileo“. Dulkės buvo aptiktos tarpgalaktiniame debesyje: beveik tuščiame iš dujų ir dulkių debesyje, kuris pro Saulės sistemą keliauja tam tikra kryptimi ir greičiu. Priešingai nei „Ulisas“ ir „Galileo“, „Cassini“ pirmąkart išanalizavo dulkių sandarą: pasirodė, kad jų sandara labai panaši ir kad jos sudarytos iš labai specifinio mineralų – magnio, silicio, geležies ir kalcio – mišinio. Greičiau reaguojančių elementų – sieros ir anglies – atrasta daug mažiau nei tikėtasi. Kaip aiškino tyrimą atlikę mokslininkai, šios dulkės yra itin retos ir norint pagauti kelis jų grūdelių pavyzdžius, reikia dirbti ištisus metus. Norint surinkti šių ypatingų dulkių pavyzdžių, ne tik privalu pakeisti įprastą erdvėlaivio judėjimo trajektoriją, bet ir padidinti kelionės aplink Saturną greitį. Šios dalelės aplink planetą skrieja 72 tūkst. kilometrų per valandą greičiu. Toks judėjimas leidžia joms išvengti Saulės ir jos sistemai priklausančių planetų gravitacijos. „Cassini“ keliauja aplink Saturną nuo 2004 m., rinkdamas duomenis apie planetą milžinę, jos žiedus ir palydovus.
|