Ugnyje pražuvęs zondas atskleidė stulbinamas Veneros paslaptis

Leidimasis gilyn Veneros atmosferon prasidėjo 2014 metų birželį. 2005 metų lapkritį paleisto zondo misija ėjo į galą. Turėdami žinioje ribotą kuro kiekį, mokslininkai nusprendė kuo geriau išnaudoti tokią pasitaikiusią unikalią galimybę patyrinėti dar neištirtus Veneros regionus, o būtent, aukštuosius jos atmosferos sluoksnius ir ašigalius. Šio tyrimo išvados dabar buvo publikuotos Nature Physics žurnale.

„Nė vienas iš Venus Express instrumentų nebuvo skirtas tokiems tiesioginiams atmosferos stebėjimams,” pranešime sakė pagr. autorius Ingo Müller-Wodarg iš ICL, JK. „Mes tik 2006 metais suvokėme – po paleidimo!, – kad iš Venus Express zondo galime gauti daugiau mokslinės naudos.“

Gauti rezultatai rodo, kad šiose Veneros dalyse daug daug šalčiau, nei manyta. Vidutinė Veneros temperatūra yra aukščiausia iš visų Saulės sistemos planetų, nes jos tanki atmosfera sulaiko šilumą ir paviršiaus temperatūra siekia 460°C. [Palyginimui, švino lydymosi temperatūra 327,46°C]

Bet Venus Express zondo matavimai 130 – 140 kilometrų aukštyje nuo paviršiaus parodė, kad netoli ašigalių temperatūra daug žemesnė, nei Žemėje. Tiesą sakant, Veneros ašigalių atmosferos temperatūra nukrenta iki -157°C, o tai 70 laipsnių mažiau, nei tikėtasi. Be to, ji 22 – 40 procentų retesnė, nei manyta.

„Žemesnį tankį iš dalies gali nulemti Veneros ašigalių sūkuriai – stipraus vėjo sistemos esančios netoli planetos ašigalių,” sakė Müller-Wodarg. „Dėl atmosferos vėjų, tankių struktūra gali būti sudėtingesnė ir įdomesnė!“

Kitas įdomus atradimas – ašigalių regionuose dominuoja vadinamosios atmosferos gravitacijos bangos. Tačiau neapsigaukite, jos neturi nieko bendro su plačiau žinomomis gravitacinėmis bangomis. Atmosferos gravitacijos bangos yra sklindantys vertikaliai, iš didesnio slėgio į aukščiau esantį mažesnį, atmosferos raibuliai. Jų yra ir Žemėje.

Venus Express aptiko viršutiniame Veneros debesų sluoksnyje besiformuojančias atmosferos bangas, apie 90 km virš paviršiaus. Be to, atrastos ir didesnio masto, planetos sukimosi sukeliamos, vadinamosios planetinės bangos.

Kad tai išsiaiškintų, Venus Express turėjo atlikti atmosferinio stabdymo manevrus, greičio sumažinimui naudodamas Veneros atmosferą. Ir šie manevrai gali turėti įtakos ESA Trace Gas Orbiter zondui, dabar skriejančiam link Marso, kuris panašiu būdu matuos Marso atmosferos dujų sudėtį.

Gal Venus Express ir žuvo liepsnose daugiau ne prieš metus, bet jo misijos rezultatai vis dar pateikia netikėtumų. O kadangi Japonijos Akatsuki misija pradeda savo mokslinę misiją apie Venerą, aišku, kad dar nemažai liko ką sužinoti apie antrą planetą nuo Saulės.

Jonathan O'Callaghan
www.iflscience.com