Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Supermasyvios juodosios skylės galaktikų centruose didžiąją laiko dalį yra neaktyvios – į jas medžiaga krenta labai lėtai. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Bet kartais pro jas pralekia žvaigždė, kurią juodosios skylės gravitacija suardo į gabaliukus. Tie gabaliukai, krisdami į juodąją skylę, sukuria charakteringą žybsnį. Dabar pirmą kartą išmatuotas tokio žybsnio, įvykusio galaktikoje kodiniu pavadinimu Swift J1644+57, pačios centrinės dalies spektras. Tai padaryti pavyko matuojant rentgeno spindulių aidus – visos aplink juodąją skylę susidariusios struktūros atsaką į žybsnius centrinėje dalyje. Paaiškėjo, kad stipri rentgeno spinduliuotė tikrai sklinda iš paties sistemos centro, o ne, kaip manyta anksčiau, iš nuo jos besidriekiančios čiurkšlės. Taip pat pavyko nustatyti centrinės juodosios skylės masę – ji siekia apie milijoną Saulės masių. |