Nacionalinės žvalgybos tarnybos ataskaita: „nusikalstamumas ir alkis tėra juokas prieš tikras mūsų laukančias problemas“

2012 m. pristatytoje ataskaitoje, pavadintoje „Pasaulinės tendencijos 2030: alternatyvūs pasauliai“, nagrinėjami reiškiniai, grasinantys ateities visuomenei. Businessinsider.com rašo, kad baisiausiai departamento ataskaitoje aprašyti galingų saulės audrų padariniai. Mokslininkai apskaičiavo, kad iki to laiko, kol Saulė praris Žemę, liko dar apie 4 mlrd. metų.

Tačiau gyvybę Žemėje sauganti žvaigždė keliskart per savaitę išspjauna įmagnetintos plazmos. Kol kas didžioji dalis šių išsiveržimų Žemės nepaveikia: magnetinės bangos neturi pakankamai energijos, kad įsiskverbtų į Žemės jonosverą – viršutinį jonizuotą Žemės atmosferos sluoksnį. Remiantis mokslininkų ataskaita, „Saulės geomagnetinės audros buvo nereikšmingos praėjusiame amžiuje, tačiau dabar dėl jų kyla grėsmė, nes pasaulis yra priklausomas nuo elektros.“

Kitaip tariant, maždaug prieš 100 metų pagrindiniai energijos šaltiniai Žemėje buvo anglis ir sunkus darbas, o nuo audrų dažniausiai kentėdavo telegrafo linijos. Tai nutiko 1859 m. Businessinsider.com rašo, kad 2016 m. padėtis visai kitokia: beveik visais gyvenimo atvejais mes kliaunamės elektros tinklais ir palydovais. Visa, kas graso šiai infrastruktūrai – elektromagnetinės bangos, kurios gali sunaikinti mūsų energijos šaltinius –, yra laikoma grėsme pasaulio stabilumui. Milžiniškos Saulės audros atveju žmonės pavojingai priartėtų prie paties liūdniausio galimo scenarijaus.

1989 m. geomagnetinė Saulės audra Kanadoje nutraukė elektros tiekimą 9 valandoms. 2012 m. Žemė iškentėjo dar didesnę audrą. Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) praneša, kad Nacionalinės žvalgybos tarybos pranašaujamos Saulės audros tikimybė per ateinantį dešimtmetį yra net apie 12 proc.

Kitų ataskaitoje aprašytų grėsmių sąrašas ne mažiau gąsdinantis: yra galimybė, kad besikeičiantis klimatas gali sunaikinti pasėlių derlių, kad erozija ar potvyniai pakenks gyvybiškai svarbiam derlingos žemės sluoksniui. O jei Puerto Riką papurtytų stiprus žemės drebėjimas, tai JAV tikriausiai nukentėtų nuo milžiniško cunamio.

Tikimybė, kad taip nutiks per artimiausius 100 metų yra daugiau nei 10 proc. Businessinsider.com rašo, kad kol visuomenė bando išspręsti tokias problemas kaip nusikalstamumas ir alkis, ekologinės katastrofos gali grėsti jau po dešimtmečio.