Saulės sistemos pakraščiuose vyksta keisti dalykai: dar vienas už Neptūno skriejantis objektas laužo visas judėjimo teorijas

Šis objektas 160 000 kartų blyškesnis už Neptūną, o tai reiškia, kad šio ledinio pasaulio diametras gali būti <200km. Dabar jis skrieja virš saulės sistemos plokštumos ir kasdien kopia vis aukštyn – o tai labai neįprasta.

TNO skrieja plokštumoje, sudarančia 110 laipsnių kampą su mūsų planetų sistemos plokštuma. Be to, apie Saulę ji sukasi priešinga kryptimi, nei dauguma kitų Saulės sistemos objektų. Tad, nieko keisto, kad TNO atradusi komanda pavadino jį „Niku“, pagal kinišką būdvardį, reiškiantį maištingumą.

Maištas, maištas

Norint suvokti, koks tas maištingumas, reikėtų atminti, kad plokščia orbitų plokštuma yra skiriamasis planetų sistemos ženklas, nes žvaigždę formuojantis dujų debesis aplink save sukuria plokščią dulkių ir dujų diską. „Kampinio momento jėgos verčia viską suktis ta pačia kryptimi ,“ sako Bannister. „Čia kaip vilkelis – visos dalys sukasi ta pačia kryptimi.“

Tai reiškia, kad bet koks objektas, nesisukantis planetų sistemos plokštumoje, arba besisukantis priešinga kryptimi, turėjo būti nukreiptas susidūrimo. „Tai gali reikšti, kad mūsų saulės sistemos pakraščiuose vyksta daugiau, nei manome žiną,“ sako Matthew Holman iš Harvard-Smithsonian Astrofizikos centro, priklausantis komandai, Panoraminio stebėjimo teleskopu ir Spartaus atsako sistema 1 (Pan-STARRS 1) įsikūrusia Haleakala, Maui, atradusiai Niku.

Ir ši nežinomybė jaudina astronomus. „Kaskart aptikus ką nors nepaaiškinamo išorinėje mūsų saulės sistemoje, tai labai jaudina, nes tam tikra prasme tai rodo būsimus atradimus,“ sako Konstantin Batygin iš CIT.

Devintoji Planeta

Jis žino, ką sako – Batyginas buvo vienas iš dviejų astronomų, anksčiau šiais metais paskelbusių, kad kitos smarkiai pakrypusios orbitos objektų grupė gali rodyti dar toliau tūnantį didelį neatrastą pasaulį, gal 10 kartų masyvesnį už Žemę, – vadinamąją Devintąją planetą.

Atidžiau analizuojant, naujasis TNO, panašu, yra dalis kitos grupės, besisukančios stipriai pakrypusioje plokštumoje, tad Holmano komanda norėjo patikrinti, ar jų objektai irgi galėtų būti veikiami Devintosios planetos gravitacijos.

Paaiškėjo, kad Niku yra pernelyg arti saulės sistemos, kad būtų tariamo pasaulio įtakos sferoje, taigi, turi būti kitas paaiškinimas. Komanda taip pat bandė išsiaiškinti, kad gal jo orbitą galėtų paaiškinti kokia nors neatrasta nykštukinė planeta, panaši į Plutoną, bet ir šis bandymas neišdegė. „Nežinome atsakymo,“ sako Holmanas.

Bannister tai neišpasakytai džiugina. „Nuostabu, kad viskas taip supainiota,“ sako ji. „Laukiu, kol rankas prie šito reikalo prikiš teorijos analitikai ir pažiūrėsiu, ką jie peš.“

Bet Batyginas iš džiaugsmo dar nešokinėja. „Kaip rašoma straipsnyje, kol kas jie turi tik užuominą,“ sako jis. „Jei ši užuomina išsivystys į piną istoriją, tai bus fantastiška.“

Žurnalo nuoroda: arxiv.org/abs/1608.01808

Shannon Hall
New Scientist 2016–08–10