„Lietuva Mėnulyje 2018“: kaip drąsūs studentai planuoja gelbėti visą pasaulį nuo žmonijos gobšumo ir ateivių invazijos

Žemei gresia pavojus

Savo pranešimą konferencijoje jis pradėjo nuo „SpaceX“ vadovo Elono Musko citatos: esą žmonija turi du kelius. Visų pirma, ji gali tapti multiplanetine visuomene, bet jei tai nepavyktų, tai žmonijai tektų kliautis tik Žeme. O jai kyla daug grėsmių.

A. Petravičius tvirtino, kad šios mintys yra labai racionalios, nes žmonėms išties reikia užkariauti naujų erdvių: „Žemė jau ištirta, tai reikia keliauti į kitas planetas. Be to, žmonija dažnai pati sau tampa priešu, nes mes naudojame Žemės resursus neregėtais mastais.“

Dar viena įvardytų priežasčių yra ateivių grėsmė: „Yra daug daugiau šansų, kad nepažinta gyvybė egzistuoja nei kad jos nėra. Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA), pradėjusi nepažintų, tačiau žmonijai galimai naudingų planetų paiešką, atrado maždaug 500 planetų, kurios turi uolėtą paviršių. Iš jų – atrinkta 21 planeta, kuri potencialiai turi gyvybei palankias sąlygas ir kurioje gali susidaryti vanduo. Ir tai yra labai maža Visatos dalis, kuri mums prieinama. Visoje likusioje Visatoje yra milijardai kitų planetų“.

A. Petravičius kelia prielaidą, kad nežemiška gyvybė gali elgtis kaip ir kiekvienas užkariautojas: norėti mūsų Žemės, jos resursų ir žmonių.

„Reikia plano B“, – įsitikinęs vaikinas. Šis planas būtų labai naudingas ir dėl asteroidų grėsmės. Panašu, kad kol kas Žemei grasina 1,4 tūkst. asteroidų, tačiau čia paskaičiuoti tik žinomi dangaus kūnai. Kiek jų nežinomų?

„Panašu, kad statistiškai tikimybė žūti nuo asteroido yra daug didesnė nei laimėti loterijoje ar žūti nuo ryklio“, – teigė A. Petravičius.

Kita stotelė – Mėnulis

Matydamas šią padėtį, A. Petravičius su draugais pradėjo svarstyti, ką čia reikėtų daryti. „Pirma kosmoso užkariavimo stotele yra laikomas Marsas, apie kurio kolonizaciją kalbama jau dabar. Planuojama, kad pirmieji žmonės ten keliaus 2026 metais“, – pasakojo jis.

Tačiau vaikinas įsitikinęs, kad pirmąja stotele turi tapti Mėnulis. Į jį misijas jau planuoja Europos kosmoso agentūra ir Japonijos kosmoso agentūros. Gali būti, kad jau 2030 m. ten pamatysime pirmąsias gyvenvietes – kosmoso kolonijas. Tačiau prieš įgyvendinamos tai, agentūros turi surasti atsakymą į klausimą: kaip palaikyti žmogaus gyvybę ilgalaikių misijų metu?

Kosmoso technologijų entuziastas A. Petravičius patvirtino, kad šiam klausimui išspręsti skiriamos labai didelės sumos pinigų.

„Taip nutiko, kad vienas dabartinių mano kolegų Mikalojus Bražiūnas prieš pat mums susitinkant atliko stažuotę NASA. Ten jis susipažino su planetiniu inžinieriumi Chrisu McKay'umi, ieškančiu, kaip paversti planetas gyvenamomis. Dar vienas jo tikslų – surasti būdą, kaip astronautai galėtų užsiauginti daržovių. Mikalojus jau buvo pasistūmėjęs šioje srityje ir papasakojo apie savo projektus inžinieriui, kuris jį paskatino domėtis toliau. O tada susitikome ir mes“, – dalijosi prisiminimais A. Petravičius.

Suburta komada turi 4 galvosūkius

Kaip pasakojo „Lietuva Mėnulyje 2018“ atstovas, tuo metu susibūrė penkių žmonių komanda, kuri pradėjo įgyvendinti projektą.

„Norime sukurti autonomišką maisto auginimo šiltnamį, kuris sugebėtų atšiauriausiomis sąlygomis užauginti organišką ir žmonėms valgyti tinkamą maistą be žmogaus įsikišimo. Žmogui tereikėtų tik suberti sėklas į Žemę. Šią laboratoriją, jau išbandytą Žemėje, reikėtų siųsti į Mėnulio paviršių ir išbandyti ten: tada ir paaiškėtų, ar galima užsiaiginti darželį kosmose“, – pasakojo A. Petravičius.

Tačiau prieš tai reikia išspręsti keturias problemas: visų pirma, reikia surasti būdą, kaip galima augalus aprūpinti vandeniu. Antras iššūkis – pastovios temperatūros palaikymas, nes Mėnulyje temperatūra kinta nuo -150 iki +120 laipsnių Celsijaus. Panašu, kad termoizoliacijos sistema taip pat turėtų veikti be priekaištų.

Trečia problema: reikia surasti būdą, kaip augalams parodyti, kur jie turi augti. Dėl mikrogravitacijos augalai nesusipranta, kur yra apačia ir kur leisti šaknis, o kur yra augalo viršus ir kur turėtų stiebtis daigai.

Dar vienas uždavinys yra susijęs su radiacija. Mėnulį pasiekia ne tik Saulės radiacija, bet ir galaktiniai radiacijos spinduliai, kurie, kaip tvirtino vaikinas, Mėnulio paviršiuje palieka bent keleto metrų duobes. Šilnamyje turėtų būti įdiegta atsparumo šioms dviem radiacijoms rūšims sistema.

Kai jau Mėnulio šiltnamis bus išbandytas, jis gali paversti Lietuvą kosmoso daržininkystės šalimi ir gaminti bei tiekti pasaulio kosmoso lyderėms maisto auginimo kosmose technologijas. Panašu, kad projekto „Lietuva Mėnulyje 2018“ įkūrėjai galvoja apie šios technologijos komercializavimą ir šiuo metu ieško rėmėjų.

Šiuo metu kompanijai yra pasitaikiusi „nereali galimybė“. A. Petravičius pasakojo, kad vaikinai dalyvauja „Google“ organizuojamame konkurse „Xprize“: jau beveik suderėta dėl šilnamio kelionės į Mėnulį roveryje.