Jei yra bent vienas astronominis įvykis, kurį derėtų pamatyti kiekvienam, tai lapkričio 14 d. naktinis vaizdas: nieko panašaus nebuvo nuo pat 1948 m.

Jei leis oro sąlygos, šis reiškinys geriausiai turėtų būti matomas 13 val. 52 min. Grinvičo (15 val. 52 min. Lietuvos) laiku, kai Azijoje bus naktis, nurodė astronomai.

Jei nebus debesuota ir nebus pernelyg daug šviesinės taršos, žmonės turėtų pamatyti ties horizontu nepaprastai didelį Žemės palydovą iškart po saulėlydžio, kad ir kurioje pasaulio vietoje jie būtų.

Toks reiškinys gali būti stebimas, kai Mėnulis per pilnatį būna labiausiai priartėjęs prie mūsų planetos, skriedamas savo orbitos perigėjuje.

„Lapkričio 14 dieną Mėnulio pilnatis perigėjuje bus dvi valandas – todėl bus matomas ypač didelis supermėnulis“, – sakoma NASA tinklapyje.

Mėnulis skrieja aplink Žemę elipsine orbita, todėl nuo jos būna nevienodu atstumu, tad kartais Žemės palydovas prie mūsų priartėja labiau, kartais - nutolsta. Skirtumas tarp minimalaus ir maksimalaus atstumo iki Žemės (arba tarp perigėjaus ir apogėjaus) – 48 280 km, kuomet vidutinis atstumas tarp Mėnulio ir Žemės – 384 400 km. Tuomet Mėnulis vizualiai atrodo gerokai ryškesnis ir didesnis nei įprastai, tad būna vadinamas supermėnuliu arba superpilnatimi.

Šį kartą jis bus arčiausiai Žemės nuo 1948 metų: nuo mūsų planetos jį skirs 356 509 kilometrai.

Vidutinis atstumas yra apie 384,4 tūkst. kilometrų.

Pirmadienį santykinai arti Žemės atsidursiančio Mėnulio pilnaties diskas turėtų būti apie 14 proc. didesnis ir 30 proc. ryškesnis, palyginus su pilnatimi tolimiausiame jo orbitos taške, nurodė Airijos astronomijos asociacija (IAA).

„Kadangi Žemės ir Mėnulio sistema artėja prie metų laiko, kai ji bus arčiausiai Saulės (2017 metų sausio 4 dieną), Mėnulis gaus daugiau nei vidutiniškai Saulės šviesos, taigi, jis bus ryškesnis“, – teigė IAA.

Be to, Mėnulis danguje į Žemę bus atsisukęs savo pietiniu pusrutuliu, ryškesniu už šiaurės pusrutulį, nurodė IAA.

Iliuzija

Iš anksto nežinodamas apie šį reiškinį žmogus vargiai pastebėtų, kad Mėnulis yra ryškesnis nei įprastai, sako astronomai. Kadangi jis yra aukštai danguje, būtų sunku pasakyti, jog jis yra didesnis.

Tačiau horizonte Mėnulis gali atrodyti ypač įspūdingai. „Kai žiūrite į mėnuli, kai jis kyla, atsiranda optinė iliuzija, kad jis atrodo didesnis“, – naujienų agentūrai AFP sakė astronomas, Šiaurės Airijos Armos observatorijos garbės direktorius Markas Bailey (Markas Beilis).

Būdamas žemai, medžių ar pastatų fone, mūsų palydovas žmogaus akiai atrodo didesnis, nors visą naktį jis yra tokio paties dydžio.

Supermėnulio reiškinys yra gana dažnas – jį galima stebėti vidutiniškai kas 14 mėnesių. „Tačiau kai kurie supermėnuliai yra didesni nei kiti“, – sakė Pascalis Descampsas (Paskalis Dekamas) iš Paryžiaus astronomijos observatorijos. Anot jo, kuo arčiau Žemės yra Mėnulis, tuo jis atrodo didesnis.

„Jei norite jį stebėti, pasirinkite vietą, kurioje priekiniame plane būtų koks nors gražus objektas – gerai žinomas vietovės objektas, toks kaip bokštas ar bokšto smaigalys, kuris leistų palyginti, ypač jei atsitrauksite toliau ir naudosite priartinantį arba teleskopinį objektyvą, kurie padidina abu objektus“, – pridūrė IAA.

Dėl supermėnulio taip pat bus stipresni potvyniai; dėl to ypač patenkinti banglentininkai, norintys ne tik paplaukioti ant didesnių bangų, bet ir padaryti tai naktį.

Kitas panašus toks reiškinys nutiks 2034 metais, kai Mėnulis bus dar arčiau Žemės – 64 km arčiau nei šį kartą.