„Galileo“ navigacijai kilo rimtas pavojus: kol kas dar veikia, bet jei tai tęsis ir toliau, bus visiškas fiasko

Kol kas šie gedimai nepaveikė visos sistemos veikimo, bet dėl gedimų gruodį teko skelbti ankstyvą aptarnavimą, sakė EKA generalinis direktorius Janas Woerneris, pridūręs, kad tai yra „jautrus klausimas“.

„Deja, situacija šiuo metu yra tokia, kad turime sugedusius rubidžio laikrodžius ir sugedusius pagrindinius vandenilio laikrodžius – iš viso jų sugedo devyni“, – sakė EKA vadovas.

Jo citatoje minimi laikrodžiai – tai skirtingų tipų atominiai laikrodžiai, naudojami „Galileo“ palydovuose. Iš viso kiekviename palydove yra po du rubidžio laikrodžius ir po du pagrindinius vandenilinius laikrodžius.

Kad tinkamai atliktų savo funkciją, kiekvienam palydovui reikalingas bent vienas gerai veikiantis laikrodis – likę yra atsarginiai.

Šiuo metu neveikia trys rubidžio ir šeši vandeniliniai laikrodžiai, informavo J. Woerneris.

„Nežinome, ar galėsime juos atgaivinti – kol kas apie tai kalbėti gerokai per anksti“, – teigė agentūros vadovas.

Dėl šių gedimų iš rikiuotės kol kas neišėjo nė vienas navigacijos palydovas. Bet labiausiai nerimą kelia vienas palydovas, kuriame yra iškart du sugedę laikrodžiai.

„Kol kas palydovų operaciniai gebėjimai nepaveikti. Tačiau nesame akli. Jeigu šie gedimai vyksta dėl kokių nors sisteminių priežasčių, turime būti atsargūs“, – sakė J. Woerneris.

EKA dabar aiškinasi gedimų priežastis, be to, reikia priimti sprendimą, ką daryti su dar tik numatytų iškelti palydovų laikrodžiais. Visą „Galileo“ tinklą turės sudaryti 30 palydovų.

„Pirmiausiai reikia išsiaiškinti, ar rasime kokią nors sisteminę pagrindinę gedimų priežastį ir tada ją šalintume, arba tiesiog tęsime darbą ir tikėsimės, kad atsarginiai laikrodžiai nenuvils“, – sakė J. Woerneris.

EKA oficialiai skelbia, kad „Galileo“ atominiai laikrodžiai yra patys tiksliausi, kada nors naudoti vietos nustatymo iš kosmoso tikslais.

Atominiai laikrodžiai turi šiokių tokių panašumų su svyruokliniais laikrodžiais: juose laiko tėkmė matuojama pagal reguliarius šviesos arba šilumos sukeliamus svyravimus tarp skirtingų atomo energinių būsenų.

„Galileo“ projekto įgyvendinimas gerokai vėluoja – po 17 metų darbų ir 3 kartus išsipūtusio biudžeto jis oficialiai pradėjo veikti tik praėjusių metų gruodį.