Netikėta - pilkoje nykštukinėje planetoje atrasti gyvybės pėdsakai

Alifatiniai junginiai turi anglies atomų grandis, prie kurių jungiasi azotas, deguonis, vandenilis ir kiti atomai. NASA zondo „Dawn" duomenys atskleidė, kad pietiniame Cereros pusrutulyje esančiame Ernutetės krateryje yra tokių junginių.

Tikslių junginių cheminių formulių nustatyti neįmanoma, nes aptikta tik viena spektro linija, susidaranti anglies ir vandenilio atomų jungtyje, bet junginį sudarančių atomų gali būti ir daugiau. Signalo pasklidimas per visą 50 km skersmens kraterį rodo, kad organiniai junginiai turbūt susiformavo Cereroje, o ne buvo atnešti asteroidų ar kometų smūgių.

Kartu su kitais žinomais junginiais, esančiais Cereroje paviršiuje, organinės medžiagos gali dalyvauti įvairiose cheminėse reakcijose, kurioms energiją teikia Saulės spinduliuotė.

Nors Cerera – nedidelis kūnas, gerokai mažesnis už mūsų Mėnulį, bet įdomybių jame netrūksta. Tyrimo rezultatai publikuojami „Science". Cerera aplink Saulę skrieja Asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio. Ji labai panaši į Jupiterio Europą ir Saturno Enceladą. Beje, abu šie mėnuliai laikomi potencialiais nežemiškos gyvybės pasauliais.

Cerera yra maždaug dukart didesnė už geizeriais trykštantį Enceladą, kuriame, kaip manoma, po paviršiumi gali būti skysto vandens. Stambiausias Asteroidų žiedo kūnas Cerera nuo Saulės nutolusi beveik 3 kartus labiau nei Žemė, tačiau Saulės šilumos ten turėtų pakakti, kad ledas jos paviršiuje pradėtų tirpti ir deformuotis. 2007 m. paleistas zondas „Dawn" jau spėjo aplankyti vieną didžiausių Saulės sistemos asteroidų Vestą, kurią nuo Cereros šiuo metu skiria 168 mln. km.

Atstumas tarp Cereros ir Vestos yra didesnis nei tarp Žemės ir Saulės. 14 mėn. aplink Vestą skriejęs zondas „Dawn" mokslininkams suteikė neįkainojamų duomenų, leidžiančių daryti išvadas apie geologinę šio milžiniško asteroido istoriją. Cerera ir Vesta yra du masyviausi Asteroidų žiedo kūnai.