Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Standartinis Visatos struktūros formavimosi modelis teigia, kad galaktikos formuojasi kosminio voratinklio gijų susikirtimuose, kur tamsiosios medžiagos tankis yra didžiausias. Pačios gijos – tai kiek mažesnio, bet vis dar didesnio už vidutinį, tankio tamsiosios medžiagos tiltai, jungiantys galaktikas. Aptikti šiuos tiltus labai sudėtinga, nes dujų ir žvaigždžių juose praktiškai nėra. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Dabar tą padaryti pavyko, sudėjus daugiau nei 20 tūkstančių galaktikų porų atvaizdus. Šiose porų nuotraukose kartais aptinkami gravitaciškai lęšiuoti tolimesnių galaktikų atvaizdai; jie leidžia nustatyti, kaip pasiskirsčiusi visa – įprasta ir tamsioji – materija. Sudėjus daugybės galaktikų lęšiavimo signalus, išryškėjo ir jų poras jungiantys tiltai. Atstumai iki visų galaktikų porų yra panašūs – jų šviesa iki mūsų keliavo apie 4,5 milijardo metų; atstumai tarp galaktikų svyruoja nuo šešių iki dešimties megaparsekų (palyginimui Andromedą nuo mūsų skiria apie 0,8 megaparseko). Pavyko apskaičiuoti ir vidutinę tokio tilto masę – ji yra apie 10 trilijonų Saulės masių, panaši į jungiamų galaktikų mases. Tik reikia nepamiršti, kad tamsiosios materijos gijos dydis yra dešimtis kartų didesnis, nei galaktikos, todėl ir pamatyti tiltą yra labai sudėtinga. Tyrimo rezultatai arXiv. |