Marso atmosfera
.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Dar misijos pradžioje NASA marsaeigis Curiosity aptiko, jog pro planetos paviršių bent kai kur sunkiasi metano dujos.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Neseniai sraigtasparnis „Ingenuity“ susidūrė su sunkumais, kurie neleido tęsti jo misijos. Pagerbdama jį, NASA pavadino jo katastrofos vietą neįprastu pavadinimu.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Tuštuma susidarė dėl labai stipraus saulės vėjo atsiradimo, dėl kurio padidėjo Raudonosios planetos atmosfera.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Marsas turi atmosferą, nors ir gerokai retesnę, nei Žemė. Pučiantys vėjai yra pagrindinis veiksnys, šiuo metu keičiantis Marso paviršių, nes planeta neturi tektoninių plokščių ir (greičiausiai) skysto vandens bei gyvybės.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Marsaeigis „Perseverance“ užfiksavo neįprastai didelį Marso viesulą. NASA mokslininkai teigia, kad šis darinys gali būti daugiau nei kilometro aukščio.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
„Perseverance“ sukūrė pakankamai deguonies, kad suaugęs žmogus galėtų kvėpuoti 3 valandas.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Pasak agentūros, NASA marsaeigis „Curiosity“ pirmą kartą Marse užfiksavo „saulės spindulius“.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Praeityje Marso atmosfera buvo daug tankesnė, nei šiandien. Kaip Raudonoji planeta neteko atmosferos, iki galo nėra žinoma. Greičiausiai tai nutiko daugiausiai dėl Saulės vėjo, kuris nupūtė atmosferą į kosmosą, bet nežinia, kaip greitai, kada prasidėjo ir kada baigėsi.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Marso atmosfera gerokai skiriasi nuo žemiškosios: ji daug retesnė, sausesnė ir susideda beveik vien iš anglies dvideginio.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Marso kolonistai susidurs su įvairiais iššūkiais – nuo fizinių iki psichologinių. Vienas, tikrai ne menkiausias, iš jų – apsauga nuo kosminių spindulių, Saulės vėjo ir žalingos spinduliuotės.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Tyrėjai teigia, kad žmonės gali prisitaikyti gyventi Raudonojoje planetoje, bet taps visiškai kitokia rūšimi.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Kaip dažnai nutinka, Saulės sistema neapsiėjo be Saulės įtakos. Naujas amerikiečių mokslininkų tyrimas rodo, kad galingų dulkių audrų Marse priežastis – ryškus energijos disbalansas tarp sezonų ir net tarp dienos ir nakties, praneša „Space“.