Laikykite sugniaužtus kumščius: penktadienį, septintą valandą ryto lietuviai vėl šturmuos kosmosą!

- Kuo antrasis „LituanicaSAT-2“ skirsis nuo savo pirmtako „LituanicaSAT-1“?

Na, visu pirma jis bus tris kartus didesnis. Ir sudėtingesnis – tiek savo komunikacijos, tiek padėties nustatymo valdymo sistemomis.

Moksliniai eksperimentai, kurie bus vykdomi palydove, taip pat bus kur kas sudėtingesni. „SAT-2“ yra labiau technologijų demonstracija ir mokslinis eksperimentas, kai tuo tarpu „SAT-1“ buvo labiau edukacinis projektas.

„SAT-2“ yra ir visiškai kito lygmens projektas - investicine, projekto ir technologijų sudėtingumo prasmėmis.

- Koks yra šios misijos tikslas?

Tikslai yra du. Pirmasis – žemutinės termosferos tyrimai, molekulinio ir atominio deguonies koncentracijos matavimai. Tai – fundamentiniai gamtos tyrimai.

Antrasis tikslas – technologinis: mūsų raketinio mikrovariklio bandymai.

- Kaip vyks misija?

Šiuo metu palydovas jau yra Indijoje, jis yra sumontuotas į raketą, o ši jau yra starto aikštelėje. Pats startas vyks penktadienio rytą, 6 valandą 59 minutę Lietuvos laiku. Maždaug po pusvalandžio palydovas turėtų atsirasti orbitoje, o dar po pusvalandžio - jau ir pradėti skleisti signalus.

Kol kas dar nėra galutinai aišku, kaip susiklostys orbitos ir kada mes turėsime pirmuosius praskridimus virš Lietuvos – gal tai nutiks iškart, po valandos nuo starto, o gal – tik po pietų.

- Pirmieji lietuviški palydovai buvo leidžiami iš Tarptautinės Kosminės Stoties, tuo tarpu trečiasis palydovas startuos tiesiai iš raketos?

Taip. Tiesiog tai yra kitas projektas ir palydovas į kosmosą patenka kitu būdu.

- Pirmasis „LituanicaSAT-1“ orbitoje veikė apie pusę metų, ar ne? Ar įmanoma numatyti, kiek ilgai funkcionuos „LituanicaSAT-2“?

„SAT-1“ veikė lygiai penkis mėnesius. „SAT-2” turėtų skrieti orbitoje 2-3 metus.

- Kiek truko „LituanicaSAT-2“ kūrimo darbai?

Prie šito palydovo pradėjome dirbti 2009-aisiais. Tai buvo ilgas ir pakankamai sudėtingas projektas, tad taip, dirbome aštuonerius metus.

- Koks buvo projekto biudžetas?

Biudžetas gaunasi ne visai apibrėžtu, nes dalis žmonių dirbo kaip entuziastai, grynai iš entuziazmo prisidėjo ir kai kurios firmos – tad skaičiai nėra apibrėžti, ir tiksliai nurodyti negalėčiau. Tai nebuvo komercinis projektas, pradėjome jį kaip entuziastai, paskui investavome kaip startuolis, investavo Vilniaus universitetas. Bet nebuvo taip, kad vykdėme kažkokį užsakymą. Neišeina atskirti ir kur tai buvo investicija į būsimą komercinį produktą, o kur – mokslinė dalis.

- Kam Lietuvai reikalingas toks palydovas?

Tai yra technologijų vystymas, kompetencijų didinimas, naujų darbo vietų kūrimas – daug dalykų, kurie neša pridėtinę vertę aukštųjų technologijų srityje.

- Bet skeptikas pasakys – pakėlė palydovą, bet po metų jis sudegė atmosferoje ir su juo sudegė ir visi pinigai, ir Lietuva iš to nieko apčiuopiamo negavo. Ką atsakytumėte tokiam skeptikui?

Į tokį klausimą turbūt net neatsakinėčiau, nes investicijos ir pinigai yra mūsų pačių, tad ir mums rinktis, ką su jais veikti. Bet žmogui, kuris nuoširdžiai domisi, papasakočiau, kad tai yra komercinė veikla, mes iš to uždirbame pinigus, dabar algas gauna ir mokesčius moka 20 žmonių.

Tai yra pakankamai aukšto lygio technologijos, kuriama pridėtinė vertė, mes parduodame ir eksportuojame produktus – skeptikui tai turėtų būti pakankamai aiški schema.

O patys palydovai šiais laikais atlieka daug funkcijų – per palydovus mes matome televiziją, naudojamės GPS ir kt. Kai kurie skeptikai gal net nebemato, kokios kasdienės jau yra tapusios kosminės technologijos.

Mūsų atveju pats palydovo paleidimas gal ir daugiau simbolinis dalykas, bet jame naudojamos mūsų kuriamos technologijos yra komercializuojamos, ją naudoja kiti žmonės. Pavyzdžiui, šioje misijoje mes bandysime variklį, kuris taps komercinius produktu ir neš pridėtinę vertę. Tai yra su pramone susijęs verslas.

- „LituanicaSAT-1“ realiomis kosmoso sąlygomis bandė lietuviškas saulės baterijas. Kokias lietuviškas technologijas ir įrangą bandys „SAT-2“?

Galima sakyti, visas „LituanicaSAT-2“ yra sukurtas ir pagamintas Lietuvoje, iš lietuviškų dalių – jos sudaro 95% mūsų antrojo palydovo.

- Ar jau galvojate apie savo trečiąjį savo palydovą?

Taip, žinoma. Mes jau gavome investicijų iš Europos Komisijos ir iš Lietuvos Verslo paramos agentūros. Mes komercializuojame savo veiklas, jau turime klientų, tad be abejo galvojame apie trečiąjį – ir dar kur kas daugiau palydovų. Jei viskas vyks pagal planą, tai šiais ir kitais metais išskries dar 2 ar 3 bendri mūsų ir mūsų klientų palydovai.