Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Greičiausiai apie tai dar negirdėjote, tačiau jau netrukus kosminėje erdvėje žmonėms bus pradėta kurti valstybė. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Asgardija, taip pavadinta senovės skandinavų mitinio dangaus miesto garbei, yra atvira visiems Žemės planetos gyventojams – tapti šios valstybės piliečiu nieko nekainuoja. Azerbaidžaniečių kilmės rusų mokslininkas Igoris Ašurbeilis (Ashurbeyli) dar 2016 metų spalį pranešė apie savo planus sukurti pirmą pasaulyje nepriklausomą valstybę, kuri būtų kosminėje erdvėje. Nuo tada šimtai tūkstančių žmonių jau užsiregistravo būti jos piliečiais. I. Ašurbeilis sako, kad projekto tikslas – sukurti „taikią visuomenę“, suteikti žmonėms lengvesnę prieigą prie kosmoso technologijų ir apsaugoti Žemę nuo tokių pavojų kaip asteroidai bei žmonių kosminėje erdvėje paliktos nuolaužos.
Tačiau yra vienas kabliukas. Asgardijos piliečiai nebus iš karto apgyvendinti kosmose – kurį laiką jie dar pagyvens Žemėje. Perkėlimas iš ŽemėsPraėjus vos 40 valandų po to, kai buvo paskelbta apie projektą, Asgardijos interneto svetainėje prašymus dėl pilietybės pateikė daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Po trijų savaičių Asgardija turėjo jau 500 tūkst. kandidatų. Bet kas vyresnis nei 18 metų, turintis elektroninio pašto adresą, nepriklausomai nuo lyties, tautybės, rasės, išpažįstamos religijos ir finansinės padėties, galėjo užsiregistruoti. Tos pačios taisyklės galiojo ir buvusiems kaliniams, prašymo teikimo metu galėjusiems įrodyti, kad jiems nėra pateikti nauji kaltinimai. Prašymais užverstas I. Ašurbeilis pristatė kiek sudėtingesnį patikros procesą, kuriame būtina pateikti gimimo datą ir gyvenamąjį adresą. Nuo tada norinčių tapti Asgardijos piliečiais sumažėjo. Šiuo metu iš viso projekte dalyvauja maždaug 211 tūkst. žmonių iš 217 šalių, kurių dauguma yra 18-35 metų amžiaus. Tarp jų apie 130 tūkst. – anglakalbiai, tačiau daugiausiai asgardiečių kilę iš Kinijos – 28 tūkst. piliečių. Lyties balansas, ar veikiau disbalansas, yra 83 proc. vyrų ir 16 proc. moterų. Likusieji savo lytį pažymėjo „kita“. Iš Honkongo kilusi menininkė Rayven Sin CNN papasakojo, kad ji pateikė prašymą dėl Asgardijos pilietybės 2016-ųjų lapkritį, iškart po to, kai būdama Toronte apie tai išgirdo per kinų radiją. „Aš labai noriu turėti progą sužinoti, ar žmonėms bus suteikta daugiau galimybių išreikšti savo nuomonę, – ji sakė CNN. – Panašu, kad šių dienų visuomenėje, kurioje mes gyvename, viskas yra kapitalizmas ar komunizmas. Yra daug nesutarimų.“ „Esu žmogus ir noriu žinoti, ar yra būdas mums gyventi kitaip. Dėl geresnio gyvenimo ir platesnio pasirinkimo.“
Skaitmeninės rinkodaros specialistas Johnas Spiro, kuris kartą per mėnesį rengia susirinkimus Honkonge esantiems asgardiečiams, CNN papasakojo, kad jį sudomino galimybė į kosminę erdvę išsiųsti asmeninius duomenis. „Mano hobis yra padėti versti ir išsaugoti budistų sutras, todėl mane sužavėjo religinių tekstų siuntimas į „padanges“ elektronine jų forma.“ Idėja iš kito pasaulioI. Ašurbeilis Honkonge šį mėnesį vykusioje spaudos konferencijoje atskleidė, kad 2017 metų rugsėjį į orbitą skrieti aplink Žemę bus paleistas pirmasis palydovas „Asgardia-1“. Paleidus palydovų seriją, Asgardija fiziškai įsitvirtins kosminėje erdvėje. Palydovas į Tarptautinę kosmoso stotį (TKS) keliaus „Orbital ATK“ misijos skrydžiu. Amerikos aviacijos ir kosmoso įmonės laivui prisijungus prie TKS, „Asgardia-1“ bus paleistas skrieti laisvai. Nanopalydovas, dar vadinamas „nanosat“, yra nedidelis, maždaug duonos kepalo dydžio, ir sveria tik 2,8 kg, tačiau jo talpa nėra tokia maža. Viduje telpa po 300 kilobaitų informacijos kiekvienam iš pirmųjų 100 tūkst. užsiregistravusių Asgardijos piliečių. Vėliau kiekvienam iš 400 tūkst. žmonių bus skirta 200 kilobaitų talpa, o kiekvienam iš likusio milijono piliečių – po 100 kilobaitų. I. Ašurbeilis paaiškino, kad tokios talpos pakanka, pavyzdžiui, šeimos fotografijoms iškelti į Žemės orbitą. Asgardijos komanda tikisi ilgainiui sukurti platformas su gyvenamosiomis sąlygomis žemoje Žemės orbitoje, maždaug 161-321 km atstumu nuo atviro kosmoso, kur taip pat yra įsikūrusi Tarptautinė kosmoso stotis. Pirmasis žmonių skrydis į šį tašką turėtų būti surengtas per 8 metus. „Mes norime suteikti vienodas galimybes tiems, kurie mąsto ir nori ką nors padaryti dėl savo saugumo“, – I. Ašurbeilis pasakojo CNN. „Mūsų namai nėra namas ar miestas, kuriame gimėme. Mūsų namai yra Žemės planeta, ir mes norime ją apsaugoti. Tai nėra iliuzija. Keliavimas į Marsą, galaktikas ir kt. – tai yra netikra. Aš ketinu padaryti tai, kas yra labiau įmanoma.“ Raketų mokslininkas53 metų amžiaus raketų mokslininkas I. Ašurbeilis teigia esąs vienintelis projekto rėmėjas. Jo išleista suma išlieka neatskleista. Nors jo vardas niekada nebuvo paminėtas „Forbes“ turtingiausių žmonių sąraše, I. Ašurbeilis yra milijardierius. Jo internetinėje svetainėje pasakojama apie tai, kad Azerbaidžane gimęs Rusijos pilietis 1985 metais baigė sovietinio Azerbaidžano valstybinę naftos akademiją, o po trejų metų įkūrė „Socium“ informacinę-programinę firmą, kuri galiausiai virto holdingo bendrove su daugiau nei 100 tūkst. darbuotojų. 10-tajame dešimtmetyje I. Ašurbeilis persikraustė į Maskvą ir po kurio laiko pasižymėjo mokslo industrijoje. 2010 metais jam buvo suteikta Rusijos valstybinė mokslo ir technologijų premija. Po trejų metų Vienoje įkūręs Aviacijos tarptautinį tyrimų centrą (angl. „Aerospace International Research Center“), šiuo metu jis yra UNESCO kosmoso mokslo komiteto (angl. „Science of Space committee“) pirmininkas. Trumpai tariant, kosmoso srityje I. Ašurbeilis nėra naujokas. Kaip bebūtų, jo internetinėje svetainėje minima, kad 2011 metais jis pasitraukė iš visų vyriausybinių organizacijų ir dabar sakosi esąs politiškai neutralus. Honkonge vykusioje konferencijoje I. Ašurbeilis paaiškino, kad Asgardija yra projektas, apie kurį jis svajojęs nuo pat vaikystės. „Aš norėjau užsiimti kažkuo, ko dar niekas nebuvo daręs, – I. Ašurbeilis pasakojo CNN. – Sukurti nepriklausomą valstybę buvo mano svajonė.“ Ambicija išaugo po I. Ašurbeilio pasakytos kalbos 2016 metais Makgilio universitete Monrealyje vykusioje konferencijoje dėl kosmoso teisės. Jį įkvėpė vykusi diskusija apie įstatymus, apimančius žmogžudystę, santuoką ir skyrybas kosmose. „Man šovė mintis: kodėl kosmose nesukūrus valstybės? Ne tik advokatams, bet ir technikams, inžinieriams, kiekvienam žmogui, nes šiuo metu mus riboja tos valstybės įstatymai, kurioje gimėme.“ Šuo metu kosmoso teisė yra įtraukta į Kosminės erdvės sutartį, kurią pasirašė 103 šalys, tarp jų JAV ir Rusija. Asgardija jau oficialiai reikalauja kosmosui sukurti naujus teisinius pagrindus. Tapti teisėta šalimiI. Ašurbeilis sako, kad 2018 metais Asgardia kreipsis dėl JT pripažinimo. Jei JT Saugumo Taryba patvirtins prašymą, du trečdaliai Generalinės Asamblėjos narių turės balsuoti dėl pritarimo. Tačiau nėra aišku, ar Asgardijai pavyks tai pasiekti. „Valstybė privalo atitikti reikalavimus turėti nuolatinius gyventojus, apibrėžtą teritoriją, vyriausybę ir gebėjimą užmegzti santykius su kitomis valstybėmis. Taip pat, ji privalo iš kitų valstybių gauti pripažinimą“, – CNN pasakojo kosmoso teisės ekspertė ir Pekino Technologijos instituto teisės mokyklos profesorė Joanne Gabrynowicz. „Taigi prielaida, kad Asgardija šiuo metu yra „tauta“, ginčytina.“ I. Ašurbeilis sako, kad per ateinančius šešis mėnesius Asgardija suformuos demokratinę vyriausybę, o tuomet teismą, prokuratūrą, nacionalinio audito tarnybą ir kitas vyriausybines institucijas. CNN paklaustas, kaip Asgardijoje planuojama palaikyti taiką tarp jos piliečių, nepanaudojant fizinės jėgos, I. Ašurbeilis atsakė, kad tautos piliečiai galės pasinaudoti „dvigubos pilietybės“ privalumu. „Jei aš Žemėje susidursiu su nesklandumais, galėsiu kreiptis į Asgardijos ambasadą. Tai tas pats, lyg būtum turistas ir keiptumeisi į savo ambasadą, o joje tau būtų stengiamasi padėti.“ Vyriausybinius departamentus valdys asgardiečiai savo atstovaujamose teritorijose, o administracinis centras bus Vienoje. Kaip bebūtų, I. Ašurbeilis supranta, kiek daug gali kilti sunkumų, kuriant naują valstybę, kad ir kosmose. „Mes turime būti kaip įprasta šalis. Kiekviena valstybė susiduria su sunkumais, visai greitai su jais susidursime ir mes“, – jis sakė CNN. „Tačiau mes būsime daugiau nei įprasta šalis, kadangi mes būsime ne Žemėje.“
.
|