Įdomiausi faktai apie Mėnulį: jei pasiekti Žemės orbitą trunka vos 8 minutes, tai kiek laiko reikės skristi iki Mėnulio?

Nors mes turime vieną didžiausių palydovų Saulės sistemoje, Mėnulis yra mažesnis už kitas planetas, išskyrus Plutoną. Nepaisant to, Mėnulis yra pakankamai didelis, ir jeigu jis suktųsi apie Saulę vietoje Žemės, mes jį vadintume nedidele planeta.

Mėnulis nuo Žemės nutolęs per 384 400 kilometrų, ir šį atstumą „Apollo“ astronautai įveikė per 3 dienas. (nors pasiekti Žemės orbitą trunka vos 8 minutes).

Mėnulio dydis ir jo atstumas nuo Žemės sukuria nuostabų sutapimą mums, gyvenantiems Žemėje. Mėnulis yra maždaug 400 kartų mažesnis nei Saulė, tačiau skrieja – vėl gi, 400 kartų – arčiau Žemės, nei Saulė. Tai reiškia, kad žvelgiant iš Žemės, abu šie objektai atrodo vienodo dydžio. Ir kai Mėnulis atsiduria tarp Žemės ir Saulės, jis pilnai uždengia Saulę – ir mes galime mėgautis Saulės užtemimu.

Studijuodami šviesesnį ir tamsesnį Mėnulio regionus, mokslininkai suprato, jog šiose dalyse palydovo paviršius yra sudarytas iš skirtingų medžiagų.

Dauguma vadovėlių rašo, kad Mėnulis aplink Žemę apskrieja per 27,3 dienos, per tiek pat laiko jis apsisuka ir aplink savo ašį, todėl mes visuomet matome tik vieną Mėnulio pusę. Vis dėlto, mes matome ne pusę Mėnulio paviršiaus, o 59% (t. y. beveik tris penktadalius Mėnulio). Mėnulio sukimasis aplink savo ašį yra vienodas, tačiau jo sukimasis aplink Žemę šiek tiek kinta, todėl kartais mes galime pamatyti ir papildomus Mėnulio kraštelius.

95% matomas Mėnulis yra perpus blankesnis nei pilnas Mėnulis. Tuo tarpu delčios ar priešpilnio metu Mėnulis skleidžia tik 1/11 pilno Mėnulio ryškumo.

Mėnulyje temperatūra svyruoja itin drastiškai: nuo -173 laipsnių pagal Celsijų naktį iki +127 laipsnių pagal Celsijų dieną. Kai kuriuose giliuose krateriuose, esančiuose prie Mėnulio polių, temperatūra išsilaiko ir -240 laipsnių pagal Celsijų.

Parengta pagal space.com