| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Mokslininkai pirmą kartą aprašė labai keistą fenomeną - kaip supernovų sprogimai daro ženklią įtaką Žemėje
|
(
(
Nuo mokyklos žinote kelis labai abstrakčius faktus apie supernovas - tai galutinė žvaigždės gyvavimo stadija, įvyksta labai stiprus sprogimas ir visa tai - labai toli nuo Žemės. O kaip manote, ar supernovų sprogimai gali daryti nors kokią nors įtaką orams Žemėje? Neskubėkite atsakyti, mokslininkai pateikė net labai stebinantį atsakymą. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Dalelės iš tolimojo kosmoso gali pasiekti Žemės atmosferą ir prisidėti prie debesų formavimosi. Mokslininkai teigia, kad šios dalelės, mūsų planetą pasiekiančios ir ypatingo Saulės aktyvumo metu, ir iš galingų supernovų, sąveikauja su aerozoliais, pradėdamos procesą, kurio metu formuojasi debesys. Šis procesas iki šiol dar niekada nebuvo aprašytas, tačiau mokslininkai teigia, kad ištirti visas šio fenomeno puses prireiks laiko. Aerozoliai - tai skystų ir kietų dalelių mišiniai dujose. Jie mūsų atmosferoje padeda drėgmei susirinkti į vientisas mases, debesis. Iki šiol mokslininkai manė, kad mažieji aerozoliai atmosferoje išlieka per trumpai, kad susiburtų ir suformuotų debesis. Visgi, dabar Danijos technikos universiteto mokslininkai teigia, kad kartais maži aerozoliai susiburia greičiau nei didieji ir vis tiek suformuoja debesis. Ir, kaip jau galėjote numanyti, dalelės iš kosmoso jiems padeda. Danų mokslininkai procesą vadina paprasčiausia jonizacija. Saulės žybsniai ir sprogstančios žvaigždės į Žemę gali pasiųsti magnetiškai įkrautų jonų, kurie iš oro molekulių išstumia elektronus. Mokslininkai atliko eksperimentus, kurie parodė, kad tokie jonai gali priversti mažus aerozolius susiburti į debesis. Kitaip tariant, supernovos sprogimas kažkur toli visatoje gali Žemėje suformuoti debesis, kurie patys daro įtaką mūsų planetos klimatui. Debesys mūsų planetą veikia kaip antklodė - viskas, kas jai uždengta išlaiko aukštesnę temperatūrą. Kitaip tariant, kuo daugiau kosminių spindulių, tuo daugiau debesų, tuo šiltesnė mūsų planeta. Anksčiau mokslininkai netgi teigė, kad debesų sklaidymas gali padėti kovoti su klimato atšilimu. Bet kiek iš tikrųjų mūsų klimatą šildo šie kosminiai spinduliai? Danų mokslininkai teigia, kad iš kosmoso atskrieję jonai mūsų planetos temperatūrai gali daryti poros laipsnių įtaką. Visgi, ypatingai dideli įvykiai gali temperatūrą staiga pakelti ir visais 10 laipsnių. Tai, žinoma, būtų katastrofa, tačiau mažai tikėtina, kad kas nors panašaus įvyks artimiausiu metu. | ||||||
Įdomiausi
.png)
130
(7)
