| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Visiškai kitokia Visata ir dar keistesnė jos gyvybė: kas būtų, jei žinomų fizikinių konstantų vertės būtų nors kiek kitokios?
|
(
(
Dažnai teigiama, kad mūsų Visata yra ypatingai tiksliai tinkama gyvybei. Daugybės fizikinių konstantų vertės yra tokios, kokios yra, ir tik dėl to Visatoje gali egzistuoti žvaigždės ir susiformuoti sudėtingos struktūros ar netgi cheminiai elementai, be kurių gyvybės nebūtų. Net mažytis kone kiekvienos konstantos pokytis šį balansą sugriautų negrįžtamai. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Bet naujo tyrimo autoriai teigia, kad netgi labai skirtinga visata – tokia, kurioje apskritai nėra silpnosios branduolinės sąveikos – galėtų pasiekti gyvybei tinkamas sąlygas. Silpnoji sąveika yra viena iš keturių fundamentaliųjų sąveikų (kartu su stipriąja, elektromagnetine ir gravitacine) ir yra atsakinga už atomų branduolių dalijimąsi. Be jos nevyktų branduolinio dalijimosi reakcijos, tačiau kiti procesai vis tiek galėtų vykti. Nors mūsų Visatos žvaigždėse silpnoji sąveika yra reikalinga viename iš termobranduolinės sintezės žingsnių, silpnosios sąveikos neturinčioje visatoje galima būtų apsieiti ir be jos. Tiesiog tokia visata turėtų pradėti gyvenimą su gerokai daugiau fotonų, nei mūsiškė, kurie neleistų visai materijai labai greitai susijungti į helį. Jeigu vietoje helio visatoje būtų daug deuterio – vandenilio atmainos, kurios branduolyje šalia protono yra ir neutronas – o taip tikrai galėtų būti, nes be silpnosios sąveikos laisvi neutronai nevirstų protonais, – jis galėtų suteikti energijos žvaigždėms. Tos žvaigždės būtų panašesnės į raudonąsias milžines, nei į mums įprastas pagrindinės sekos žvaigždes, bet galėtų išgyventi net ir daugiau, nei milijardą metų – per tiek laiko Žemėje tikrai susiformavo gyvybė. Kitiems svarbiems procesams silpnoji sąveika nėra tokia svarbi: modeliuojamoje visatoje būtų mažiau cheminių elementų, sunkesnių už nikelį, bet jų turbūt užtektų ir uolinėms planetoms susiformuoti, ir gyvybei jose užsimegzti. Taigi net ir toks keistas pasaulis galėtų egzistuoti. Tyrimo rezultatai arXiv. | ||||||
Įdomiausi
.png)
130
(7)
