Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Dauguma galaktikų nuo mūsų tolsta, o jų judėjimo greitis proporcingas atstumui iki jų. Šis sąryšis, vadinamas Hablo dėsniu, prieš šimtą metų padėjo suprasti, jog Visata plečiasi. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Santykis tarp galaktikos judėjimo greičio ir atstumo vadinamas Hablo parametru, ir yra lygus maždaug 70 km/s vienam megaparsekui. Kiekvienas Hablo parametro vertės patikslinimas leidžia vis geriau suprasti, kaip veikia mūsų Visata ir kokia ateitis jos laukia, taip pat susieti galaktikų stebimus parametrus, tokius kaip raudonasis poslinkis, su laikotarpiu, iš kurio atkeliauja galaktikos spinduliuotė. Dabar pristatytas naujas, patikslintas Hablo parametro įvertinimas, gautas remiantis Paukščių Take ir kitose galaktikose esančių kintančių žvaigždžių Cefeidžių stebėjimais. Cefeidžių šviesumas kinta periodiškai, o periodas labai gerai koreliuoja su maksimaliu šviesiu, taigi išmatavę periodą, galime nustatyti, kokia ryški yra žvaigždė, o tai leidžia nustatyti ir atstumą. Taip galime rasti atstumą iki galaktikų, kuriose dar matomos pavienės Cefeidės, o matuodami šių galaktikų judėjimo greitį, apskaičiuojame ir Hablo parametrą. Gauta vertė – apie 73,5 km/s megaparsekui – yra gerokai didesnė, nei apskaičiuota remiantis kosminės foninės spinduliuotės stebėjimais. Šis neatitikimas jau keletą metų neramina astronomus, mat jo paaiškinti standartiniu kosmologiniu modeliu nepavyksta. Tai gali reikšti, kad Visatoje veikia dar kažkokie fizikiniai procesai, apie kuriuos kol kas nieko nežinome. Tyrimo rezultatai arXiv. |