Žvaigždžių ryškiai
.
(0)
2023-09-28
21
Žvaigždė T CrB ryškiau sužimba kas 80 metų – 1217 m. dokumentas gali padėti patvirtinti jos įsižiebimų reguliarumą, rašo „Live Science“.
(0)
2021-06-20
30
2019 m. pabaigoje viso pasaulio astronomai buvo priblokšti, kai Betelgeizė, viena ryškiausių dangaus žvaigždžių, keliems mėnesiams aptemo. Sklandė gandai, kad žvaigždė netrukus taps supernova. Paslaptingas jos elgesys tapo aršių diskusijų pagrindu, tačiau dabar naujai paskelbtų nuotraukų dėka prieita prie atsakymo.
(0)
2021-03-11
7
2019 metų pabaigoje Betelgeizė keistai pritemo, sukeldama spekuliacijų apie galimai tuoj įvyksiantį supernovos sprogimą. Visgi pritemimas baigėsi, o sprogimo nebuvo. Paaiškėjo, kad tai greičiausiai buvo tiesiog stipresnio žvaigždės vėjo gūsis, nukreiptas mūsų link ir užstojęs dalį žvaigždės šviesos.
(2)
2020-08-21
21
Praėjusių metų pabaigoje Betelgeizė, Oriono petis, ėmė temti. Iki vasario jos šviesis sumažėjo bene trigubai, o vėliau atsistatė. Iškelta daugybė hipotezių apie pritemimo priežastį – pokyčiai žvaigždėje, besiruošiančioje sprogti supernova, magnetinio lauko rekonfigūracija ir taip toliau.
(0)
2020-08-11
12
Masyvios žvaigždės – tos, kurios gyvenimo pradžioje turi daugiau nei aštuonias Saulės mases – miršta supernovų sprogimais. Bet ar visos? Gali būti, kad kai kurios iš jų kolapsuoja tiesiai į juodąją skylę, be jokio žybsnio.
(0)
2020-04-30
7
Supernovos yra žvaigždžių sprogimai, galintys sušvisti ryškiau, nei visos galaktikos žvaigždės kartu sudėjus. Egzistuoja keli jų tipai, bet kiekvieno tipo supernovos yra gana panašios viena į kitą.
(0)
2020-03-14
14
Pernai gruodį pradėjusi temti Betelgeizė sukėlė daug spekuliacijų apie galimai tuojau įvyksiantį supernovos sprogimą. Šios kalbos nepasiteisino – žvaigždė prieš porą savaičių vėl pradėjo ryškėti. Bet klausimas, kodėl ji pritemo labiau, nei bet kada per šimtą metų, liko neatsakytas.
(0)
2020-02-28
39
Atrodytų, visai vaikiškas klausimas – kodėl naktį tamsu? Atsakymas juk akivaizdus: Saulė nusileidžia, pasislepia už horizonto, o Mėnulis ir žvaigždės toli gražu neatsveria Saulės šviesos. Bet dar senovės graikai suprato, kad tai greičiausiai nėra galutinis atsakymas. Apie šį klausimą galvojo daugybė astronomų Naujaisiais laikais, kurį laiką jis netgi buvo vadinamas paradoksu, o galutinai išspręstas tik XX a. pradžioje. Tam prireikė netgi kosmologijos žinių. Kur čia slypi tokios įdomybės?
(2)
2020-02-19
15
2019 m. pabaigoje daugybė pasaulio astronomų savo akis nukreipė į raudonąją milžinę Betelgeizę: pastebėta, kad žvaigždė jau keletą mėnesių iš eilės stabiliai temsta, rašo „Science Alert“.
(0)
2020-02-05
24
Pakėlę akis į dangų žvaigždėtą vasaros naktį, išvysite šimtus, o gal ir tūkstančius žvaigždžių... Bent jau taip atrodo. Tačiau kiek išties žvaigždžių galima iš žemės matyti plika akimi, be jokių papildomų priemonių?
(0)
2020-01-05
31
Žiemą mūsų danguje gražiai šviečia Orionas, o jo petyje matoma ryški raudona žvaigždė Betelgeizė. Bet gruodį astronomai pastebėjo, kad ji ne tokia ryški, kaip įprastai.
(0)
2019-12-16
8
Kiekvienas mūsų planetos gyventojas bent kartą gyvenime grožėjosi nakties dangumi ir svajojo apie begalinę visatą. Jau pirmosios žmonijos civilizacijos stebėjo žvaigždžių judėjimą, gimimą ir mirtį, pasitikėjo jomis savo kelionėse, gyvenimo sprendimuose, net suteikė vardus. Ryšys tarp kosmoso kūnų ir žmogaus išliko stiprus nuo pirmos nuoseklios žmonijos minties iki modernios XXI a. visuomenės. Astronomija – seniausia gamtos mokslų atšaka.
(0)
2019-07-15
4
Daugybė egzoplanetų aptiktos tranzitų metodu – matuojant nedidelius žvaigždės pritemimus, planetai praskrendant tarp jos ir mūsų. Tokie stebėjimai taip pat leidžia išmatuoti planetos metų trukmę, nes tranzitas įvyksta vieną kartą per planetos orbitą.
(0)
2019-02-23
15
Visos žvaigždės žybsi. Mūsų Saulė kartais paleidžia tokius energingus žybsnius, kad sukelia pavojų palydovams ir ateityje gali kelti pavojų astronautams, skrendantiems už Žemės magnetosferos ribų.
(0)
2018-04-09
15
Viena įdomiausių ir keisčiausių Keplerio atrastų žvaigždžių – KIC 8462852, geriau žinoma kaip Tabi žvaigždė pagal jos keistą elgesį atradusios mokslininkės Tabitha Boyajian vardą – prieš dvi savaites vėl pritemo, daugiau nei bet kada nuo 2013 metų balandžio.
