Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Loterijos bilietų, tikimės, neperkate, nes tikimybė laimėti yra nepaprastai maža. Tačiau net ir mažiausia tikimybė reiškia, kad kas nors gali nutikti. Tikimybė, kad į jus pataikys iš kosmoso krentanti kokio nors aparato nuolauža yra nepaprastai maža, tačiau vieną vėjuotą 1997 metų sausio dieną raketos gabalas iš tiesų pataikė į parke vaikštinėjusią moterį. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Toks atvejis yra vienintelis, apie kurį žinoma. Tačiau iš kosmoso atkeliavę daiktai yra pateikę į žmones ne kartą. Štai viena moteris patyrė ne šiaip kokios raketos nuolaužos, o tikro meteorito smūgį. Lottie Williams 1997 metų sausio 22 dieną vaikštinėjo parke Talsoje, Oklahomoje. Diena buvo vėjuota, tačiau visai graži ir tinkama pasivaikščiojimams. Kritulių nebuvo, išskyrus vieną maždaug 15 cm dydžio metalinį daiktą, kuris atskriejo iš nežinia kur ir užkabino Williams petį. Tiesa, nestipriai – moteris buvo nesužeista, tačiau labai nustebinta. Apsižvalgiusi ji niekaip negalėjo suprasti, kas galėjo mesti kažkokį sulankstytą, atrodo, apdegusį metalinį daiktą. Jis, beje, buvo gana lengvas ir priminė sulankstytą plokštelę. Kas tai buvo? Ogi raketos atplaiša. Tiesa, NASA to patvirtint taip ir negalėjo, nes gabalėlis buvo per mažas. Tačiau visi įrodymai veda į prieš kelis mėnesius paleistą Delta II raketą. Ji kurį laiką pasisukiojo aplink Žemę, o tada, kaip ir numatyta, sugrįžo ir sudužo Teksase. Vėlgi, kaip ir buvo numatyta. Didžiausia raketos nuolauža buvo surasta už kelių šimtų kilometrų nuo Lottie Williams pasivaikščiojimo vietos. Tačiau į Žemės atmosferą sugrįžusi raketa natūraliai subyra į šimtus gabalėlių, todėl beveik neabejojama, kad vienas iš jų ir pataikė į Williams petį. Sunku pasakyti, ar moteriai pasisekė, nes gavo tokį įspūdingą suvenyrą ir nebuvo sužeista, ar nepasisekė, nes niekas kitas tokių smūgių nėra patyręs. Tai, kad į žmones kosminės nuolaužos beveik niekada nepataiko, yra kiek keista. Per 40 metų į Žemę jau nukrito daugiau nei 5 tonos įvairių nuolaužų. Didieji gabalai yra sekami ir jų nusileidimo vietos yra prognozuojamos gana (apy)tiksliai, tačiau juk mažesni galėtų pataikyti ir į žmones. Kaip to išvengiama? Raketos ar palydovo sugrįžimas į Žemės atmosferą yra planuojamas. Žinoma, kad didžioji kokio nors objekto dalis atmosferoje sudega tiesiog dėl trinties – dideliu greičiu į atmosferą įskriejusio objekto paviršius greitai įkaista ir užsiliepsnoja. Didesnius šansus pasiekti planetos paviršių turi detalės, pagamintos iš aukštą temperatūrą atlaikančių medžiagų, pavyzdžiui, titano ar nerūdijančio plieno, tačiau tik jei yra pakankamai didelės. Jei žinoma, kad koks nors palydovas jau baigia savo darbą ir greitai nukris į Žemę, kosmoso agentūros dar gali pakeisti jo trajektoriją taip, kad ji driektųsi daugiausia virš vandens ar retai gyvenamų teritorijų (pavyzdžiui, link Nemo taško - vadinamųjų, erdvėlaivių kapinių). Tai ne visada pavyksta, tačiau Lottie Williams išlieka vienintelių žmogumi, į kurį pataikė kosminė šiukšlė. |