Saulės sistema
.
(0)
2024-11-12
7
Ne vienas didžiųjų planetų palydovas po ledo pluta turi skysto vandens vandenynus. Daugiausiai žinome apie Jupiterio palydovą Europą ir Saturno Enceladą, tačiau yra ir kitų.
(0)
2024-11-07
1
Įsivaizduojamas eksperimentas parodė, kaip atrodytų Saulės sistema, jei visos jos planetos būtų mūsų Saulės gyvybės zonoje.
(0)
2024-11-07
3
2024 metų rugsėjo pabaigoje mūsų planeta įsigijo dar vieną palydovą, tačiau lapkritį jis amžinai nuskris į gilųjį kosmosą.
(0)
2024-11-03
9
Rugsėjo-spalio mėnesiais daugybė žmonių visame pasaulyje galėjo stebėti Tsuchinshan-ATLAS. Sąlyginai netoli Žemės pastaruoju metu praskriejo ir dar viena kometa – ATLAS C/2024 S1.
(0)
2024-10-31
20
Manoma, kad po didžiuliu Olimpo ugnikalniu yra 1500 kilometrų ilgio magminis laukas. Jis pradėjo vis labiau aktyvėti, o tai rodo magmos judėjimą jo viduje. O paskutinis šio milžino išsiveržimas įvyko prieš 25 milijonus metų – jo padarinių iki galo nežinome.
(0)
2024-10-28
1
Mokslininkai paskelbė, kad maždaug 11 metų trunkančio Saulės aktyvumo ciklo, vadinamo Saulės maksimumu, pikas jau gerokai įsibėgėjo. Nors daugelis ekspertų įtarė, kad taip ir yra, oficialus patvirtinimas iš tiesų stipriai nustebino – nes paprastai mokslininkai tokius pranešimus atideda iki tol, kol šis aktyvusis etapas pradeda mažėti.
(0)
2024-10-28
2
Gyvybės Marse paieškos žadina smalsumą ne vieną dešimtmetį – netgi šimtmetį, jei galvosime ne tik apie mokslinius tyrimus, bet ir apie fantastinius kūrinius. Nors dabar jau gerai žinome, kad Raudonosios planetos paviršius yra labai sausas ir jokios gyvybės aptikti nepavyko, idėjos, kur ji galėtų slypėti, nesibaigia.
(0)
2024-10-26
6
Pirmadienį į pusšeštų metų kelionę pakilo naujausias NASA tyrimų zondas „Europa Clipper“.
(0)
2024-10-23
1
NASA ir kiti į Marse tyrimus atliekantys zondai į Žemę siunčia daugybę vaizdų iš Raudonosios planetos paviršiaus. Kartais pasitaiko, kad robotai aptinka neįprastai atrodančią uolieną ar kitą elementą.
(0)
2024-10-21
7
Paskutinis Saulės maksimumas įvyko 2014 m., ir nuo to laiko mokslininkų Saulės tyrimo būdai radikaliai pasikeitė.
(0)
2024-10-20
10
Didžioji raudonoji dėmė – už Žemę didesnis anticiklonas Jupiteryje – gyvuoja bent nuo XIX a. vidurio. Kaip ir kiti atmosferiniai reiškiniai, ji nėra visiškai pastovi – kinta ir jos dydis, ir forma. Bet dabar nustatyta, kad šie pokyčiai vyksta vos keleto dienų laikotarpiais.
(0)
2024-10-17
6
Žemė, kaip žinome, po kieta pluta slepia skystą mantiją ir branduolį (ir dar kietą branduolį pačiame centre). O kaip Mėnulis?
