| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Tyrimai Atakamos dykumoje parodė, kaip gyvybė reaguoja į 1 mm kritulius per metus: jau aišku, ko galima tikėtis Marse
|
(
(
Visai mums žinomai gyvybei reikalingas vanduo. Nors kai kurie organizmai gali išgyventi labai ilgus periodus be vandens, jie tą daro užmigdami ir išjungdami metabolinius procesus. Atakamos dykuma Čilėje – viena iš sausiausių vietų pasaulyje – yra puiki laboratorija, leidžianti ištirti, kokios yra drėgmės ribos, dar leidžiančios gyvybei ne tik egzistuoti, bet ir tarpti. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Pietinėje dykumos dalyje per metus vidutiniškai iškrenta apie 10 mm kritulių per metus (palyginimui Lietuvoje vidurkis yra 600-900 mm per metus), o sausiausioje centrinėje – mažiau nei 1 mm per metus. Ištyrę mėginius, paimtus įvairiose dykumos vietose, mokslininkai nustatė, kad pietinėje dykumos dalyje egzistuojantys gyvi organizmai vystosi ir dauginasi, o centrinėje – jau nebe. Be to, centrinėje dykumos dalyje aptikta gyvų organizmų fosilijų, kurios išliko nepaliestos apie 10 tūkstančių metų. Tai – dar vienas įrodymas, kad ten nėra besidauginančios ir augančios gyvybės, nes tokie organizmai senas fosilijas būtų suvartoję maistui. Šie atradimai svarbūs nagrinėjant tikimybę aptikti gyvybę Marse. Raudonosios planetos paviršius yra 100-1000 kartų sausesnis, nei sausiausia Atakamos dykumos vieta, taigi šie rezultatai leidžia spręsti, jog augančių ir besidauginančių gyvybės formų ten greičiausiai neaptiksime. Daug tikėtinesnės vietos gyvybei išlikti ir vystytis būtų popaviršiniai vandens telkiniai, kaip praeitą savaitę atrastas ežeras po pietinio ašigalio ledo kepure. Tyrimo rezultatai publikuojami Astrobiology. | ||||||
Įdomiausi
106
(0)
