Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Į atmosferą turinčias planetas ir palydovus besileidžiantys zondai susiduria su karščio problema – judėjimas per atmosferą gali juos įkaitinti iki tūkstančių laipsnių temperatūros ir sudeginti. Siekiant įveikti šią kliūtį, o kartu padėti zondui sulėtėti, naudojami karščio skydai – sistemos, apsaugančios patį zondą nuo karščio. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Jos dažnai yra masyvios ir nepatogios, kelia papildomų rizikų, jų parengimas reikalauja daug papildomo darbo. Dabar pasiūlyta daug paprastesnė karščio skydo idėja: užuot naudojus masyvias konstrukcijas, jis galėtų būti minkštas, o forma palaikoma skydą išsukant. Prototipo bandymai parodė, kad sukimasis 6 apsukų per sekundę dažniu yra pakankamas, kad skydas taptų stabilus. Be to, sukimosi sistema užtikrina, kad skydas išsilanksto iš „kelioninės“ į darbinę konfigūraciją, taigi nereikalinga masyvi ir komplikuota išskleidimo sistema. Dar geriau tai, kad sistemos dydį galima nesunkiai keisti, todėl skydą galima pritaikyti ir dideliems zondams, ir palydovams-kubiukams. Pastarųjų kol kas nebuvo įmanoma panaudoti po keletą kartų, nes grįždami į Žemę jie sudegdavo. Jei naujoji technologija pasiteisins, ji atvers galimybes ir platesniam kubiukų panaudojimui, ir gerokai masyvesnių paviršinių zondų kelionėms į Marsą, Venerą ar Titaną. Tyrimo rezultatai publikuojami Acta Astronautica. |