Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Japonijos mokslininkų grupė, kurianti vadinamąjį kosminį liftą, šį mėnesį atliks pirmąjį bandymą orbitoje su mažyčiu jo modeliu, kad patikrintų šios technologijos galimybes. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Bandomasis palydovas su įranga, sukonstruota Šidzuokos universiteto tyrėjų, ateinančią savaitę bus iškeltas Japonijos kosmoso agentūros JAXA raketa, startuosiančia iš pietinės Tanegašimos salos. Bandymas bus atliekamas su mažyčiu „kosminio lifto“ modeliu, sutilpusiu 6x3x3 cm dėžutėje. Jeigu viskas pavyks kaip planuota, šis modelis turėtų judėti kosmose tarp dviejų mažų palydovų ištemptu 10 metrų ilgio lynu ir suteikti duomenų, ar tokia koncepcija galėtų būti įgyvendinama daug didesniu mastu. „Tai bus pirmasis pasaulyje eksperimentas, turintis išbandyti lifto judėjimą kosmose“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas universiteto atstovas. „Lifto“ dėžutės su varikliuku judėjimas bus stebimas palydovuose sumontuotomis kameromis. Žinoma, jis toli gražu neprilygs jau seniai puoselėjamoms ambicingoms vizijoms apie krovinių gabenimą iš Žemės į kosmosą naudojant kosminio lifto technologiją. Šią idėją 1895 metais pirmasis pasiūlė rusų mokslininkas Konstantinas Ciolkovskis, pamatęs Eiffelio (Eifelio) bokštą Paryžiuje. Šimtmečiu vėliau tokia pati koncepcija buvo pavaizduota viename Arthuro C. Clarke'o (Arturo Č. Klarko) romane. Tačiau dėl technologinių kliūčių šis sumanymas iki šiol nėra įgyvendintas. Japonijos statybų bendrovė „Obayashi“, bendradarbiaujanti su Šidzuokos universiteto projektu, taip pat tyrinėja kitokias galimybes maždaug 2050 metais sukurti kosminį liftą, galintį gabenti į kosmosą turistus. Įmonės sako galinti panaudoti anglies nanovamzdelių pluošto technologiją. Iš šios daugiau kaip 20 kartų už plieną tvirtesnės medžiagos turėtų būti pagamintas 96 000 km ilgio lynas, kurio vienas galas būtų pritvirtintas Žemėje, o kitas – prie geostacionariojoje orbitoje skriejančio lyną įtempiančio atsvaro.
|