9 mokslinės versijos ir Fermi paradoksas: kodėl vis dar nesuradome nežemiškos gyvybės, jei tinkamų planetų gali būti milijonai, o gal net milijardai?

Galbūt visada pernelyg didelė, kad būtų galima pasiekti visus jos kampelius. Galbūt ateiviai sąmoningai mus ignoruoja. Gal kiekviena civilizacija neišvengiamai yra pasmerkta susinaikinti (yra apie ką pagalvoti, bičiuliai Žemės gyventojai). O gal yra kur kas keistesnių priežasčių? Paklausite – kokių?

Portalas livescience.com pateikia devynias mokslininkų pasiūlytas versijas Fermio paradoksui (prieštaravimas tarp apskaičiuotų didelių nežemiškų civilizacijų egzistavimo tikimybių ir kontakto su jais ar jų egzistavimo įrodymų nebuvimo):

Nežemiška gyvybė slepiasi požeminiuose vandenynuose

Jei žmonės nori užmegzti kontaktą su nežemiška gyvybe, mums pravers keli ledlaužiai. Tai ne pokštas – juk nežemiška gyvybė veikiausiai įstrigusi slaptuose vandenynuose, esančiuose įšalusių planetų gilumoje. Astronomų teigimu, Saulės sistemos palydovų gelmėse turi būti vandenynų, tai turėtų būti gana dažna tendencija Paukščių tako žvaigždynuose.

NASA fizikas Alanas Sternas mano, kad slapti vandens pasauliai – puiki vieta atsirasti gyvybei, net jei tų planetų paviršiuje sąlygos yra labai atšiaurios. „Gyvenimui po žeme neturi įtakos susidūrimai, saulės žybsniai, netoliese praskriejančios supernovos, (neturi įtakos), kokioje orbitoje esate, ar egzistuoja magnetosfera, ar yra nuodinga atmosfera“, – sakė A. Sternas portalui „Space.com“.

Nežemiška gyvybę įkalintą super Žemėse

Astronomijoje super Žeme vadinama planeta, kuri yra 10 kartų didesnė už mūsų Žemę. Tyrinėjant žvaigždes, atrasta daugybė pasaulių, kuriuose sąlygos tinkamos vandeniui būti. Tai reiškia, kad visoje visatoje esančiose super Žemėse gali gyventi gyvybės formos. Deja, jų tikriausiai nesutiksime. Anot balandį pasirodžiusio tyrimo, 10 kartų už Žemę didesnę planetą veiktų 2,4 karto didesnė sunkio jėga. Veikiant tokiai sunkio jėgai, raketų paleidimas ir išėjimas į kosmosą praktiškai neįmanomas.

Ieškome ne ten (nes visi nežemiška gyvybė yra robotai)

Apie 1900-uosius žmonės išrado radiją, 1945 m. sukūrė pirmą kompiuterį, o dabar masiškai gamina rankinius prietaisus, gebančius per sekundę atlikti milijardus skaičiavimų. Galbūt visai greitai bus sukurtas sąmoningas dirbtinis intelektas, o tai, astronomo Setho Shostako teigimu, svari priežastis performuluoti protingos nežemiškos gyvybės paiešką. Kitaip tariant, turėtume ieškoti mašinų, o ne žaliųjų žmogeliukų.

Mes jau radome nežemišką gyvybę (bet esame pernelyg išsiblaškę, kad tai suvoktume)

Dėl popkultūros įtakos ateivius veikiausiai įsivaizduojate kaip baugokos išvaizdos robotus humanoidus su didelėmis plikomis galvomis. Holivudui toks įvaizdis tinka, tačiau toks išankstinis susikurtas vaizdas gali trukdyti ieškoti nežemiškos gyvybės , šiais metais rašė psichologų iš Ispanijos komanda.

Tyrėjai atliko nedidelės apimties tyrimą – 137-iems žmonėms parodė kitų planetų nuotraukų ir paprašė įžvelgti ateivių buvimo požymių. Keliose nuotraukose buvo nufotografuotas nedidelis vyras gorilos kostiumu. Visi tyrimo dalyviai dairėsi įsivaizduojamos išvaizdos ateivių, tik 30 proc. tiriamųjų pastebėjo vyrą su gorilos kostiumu.

Realybėje ateiviai veikiausiai nepanašūs į beždžiones, galbūt nė neaptinkami šviesos ir garso bangomis, rašė tyrėjai. Ką šis tyrimas rodo? Iš esmės tai, kad mūsų vaizduotė ir dėmesys riboja ateivių paieškos lauką. Jei nepraplėsime suvokimo ribų, galime nepastebėti net priešais stovinčios gorilos.

Žmonės nužudys ateivius (arba jau išžudė juos)

Kuo labiau artėjame prie ateivių atradimo, tuo didesnė tikimybė, kad juos sunaikinsime. Fiziko teoretiko Alexanderio Berezino teigimu, tokia baigtis praktiškai neišvengiama. Pagal jo teoriją, kiekviena civilizacija, sugebanti tyrinėjant išeiti už savo Saulės sistemos ribų, eina neriboto plėtimosi keliu. Kaip žinome iš gyvenimo Žemėje, dažai plečiamasi mažesnių, silpnesnių kelyje pasitaikančių organizmų sąskaita. Pasak A. Berezino, toks išlikimo mentalitetas veikiausiai nepakistų net ir tada, jei susidurtume su ateiviais.

Nežemiška gyvybė sukėlė klimato pokyčius (ir išmirė)

Kai populiacija eikvoja savo išteklius greičiau planeta gali jais aprūpinti, artėja katastrofa. Turime pavyzdį žemėje – klimato kaitos krizę. O ar gali būti, kad pažangi, energinga nežemiška visuomenė susidūrė su tokiomis pačiomis problemomis? Astrofiziko Adamo Franko teigimu, tai ne tik įmanoma, bet net labai tikėtina.

Šiemet A. Frankas pritaikė kelis matematinius modelius ir imitavo, kaip galėjo iškilti ir žlugti nežemiškai civilizacija, vis sparčiau versdama savo planetos išteklius energija. Deja, iš keturių modelių trimis atvejais visuomenė ėmė nykti, o populiacija išmirdavo. Tik tada, kai visuomenė anksti pastebėjo problemą ir nedelsiant perėjo prie tvarios energijos, civilizacija išliko. Vadinasi, jei nežemiška gyvybė egzistuoja, didelė tikimybė, kad ji susinaikins, mums dar nespėjus su ja susitikti.

Nežemiška gyvybė vystėsi per lėtai (ir išmirė)

Visatoje gausu planetų su palankiomis sąlygomis, tačiau nėra garantijų, kad jos tokios išliks taip ilgai, kad jose atsirastų gyvybė.

Anot 2016 m. Australijos nacionaliniame universitete atlikto tyrimo, drėgnos, akmeningos planetos, tokios kaip Žemė, savo egzistavimo pradžioje būna labai nestabilios. Jei gyvybė tikisi išlikti ir net suklestėti tokiame pasaulyje, jie turėtų evoliucionuoti greičiau.

Kaip rašė tyrimo autoriai, tarp ankstyvųjų karščio protrūkių, šalčio ir nepastovių sąlygų bandymai išgyventi drėgnoje, akmeningoje planetoje prilygtų laukinio buliaus prajodinėjimui, tad dauguma gyvybės formų neišlieka.

„Gyvybės visatoje maža ne todėl, kad būtų sunku pradėti gyventi, o todėl, kad pirmuosius milijardą metų sunku palaikyti gyvybei tinkamas aplinkos sąlygas“, – rašoma tyrime.

Tamsioji energija tolina mus vienus nuo kitų

Visata plečiasi. Lėtai, bet užtikrintai galaktikos tolsta viena nuo kitos, tolimos žvaigždės mums atrodo vis blankesnės. Visa tai vyksta dėl paslaptingos, nematomos substancijos, kurią mokslininkai vadina tamsiąja energija. Mokslininkai spėlioja, kad per kelis trilijonus metų dėl tamsiosios energijos visata tiek išsiplės, kad Žemės gyventojams matysis tik artimiausių kosminių kaimynių šviesos. Baugi mintis... Regis, jei iki to laiko maksimaliai neištyrinėsime visatos, vėliau tokios galimybės nebeturėsime.

Netikėta pabaiga – ateiviai esame MES

Jei šiandien kažkur išėjote iš namų, tikrai matėte ateivį. Paštą atnešusi laiškanešė? Ateivė. Kaimynas? Smalsus ateivis. Tėvai, broliai ir seserys? Ateiviai, ateiviai, ateiviai. Yra astrobiologijos hipotezė – panspermija.

Tai hipotezė, kad gyvybė egzistuoja visoje Visatoje, o ją išnešiojo meteoritai, asteroidai ir planetoidai. Pagal hipotezę, primityvios gyvybės formos gali įveikti didelius atstumus Visatoje, o aštuonkojus ir žmones į Žemę atnešė tokiu būdu. Deja, nėra šią teoriją pagrindžiančių įrodymų.

Vienas kontrargumentas – jei bakterija su žmogaus DNR pateko į kitą planetą, kodėl neaptinkame žmonių pėdsakų kitose planetose? Šiaip ar taip, jei hipotezė ir pasirodytų tikėtina, ji nepadeda atsakyti į Fermio paradokso klausimą – kur gi visi?