Įvykę Žemės susidūrimai su asteroidais
.


Mokslininkai mano, kad potencialiai pavojingas asteroidas gali atsitrenkti į mūsų planetą po 157 metų ir tai sukeltų pasaulinę katastrofą.


Astronomai pastebėjo 70 cm asteroidą likus kelioms valandoms iki jo smūgio į atmosferą virš šiaurės Sibiro – danguje susidarė ugnies kamuolys.


Žemės laiko juosta ir toliau žavi žmoniją senoviniais stebuklais bei paslaptimis. Maždaug prieš 3,26 mlrd. metų, vienu itin aktyviu laikotarpiu mūsų planetą bombardavo meteoritai. O meteoritas „S2“ buvo, švelniai tariant, masyvus – ir iki šiol tik po truputį leidžia atskleisti Žemės praeities paslaptis.


Ketvirtadienį, netrukus po vidurnakčio, Filipinų šiaurėje pastebėtas ryškus ugnies kamuolys. NASA pranešė, kad atmosferoje sudegė „labai mažas asteroidas“, skelbia BBC.


Mokslininkai mano pagaliau išsiaiškinę, iš kur iš tikrųjų atsirado dinozaurus pražudęs asteroidas, rašo „Newsweek“.


Manoma, kad dinozaurus prieš 66 milijonus metų nušlavė didžiulis asteroidas, tačiau jau seniai yra užuominų, kad asteroidas galėjo būti ne pagrindinis šio masinio išnykimo kaltininkas, o tik didžiausias pavienis indėlis, rašo „Science Alert“.


Saulės spinduliuose neapibrėžtomis orbitomis juda nežinomas skaičius asteroidų. Naujos kartos kosminiai teleskopai gali tapti geriausia mūsų apsauga nuo galimos katastrofos, rašo „Live Science“.


Naujas smūginis krateris, datuojamas prieš 66 milijonus metų, rodo kitą didelį poveikį Kreidos periodo pabaigoje.


Meteoritų mėginiuose mokslininkai aptiko jau visas keturias DNR sudedamąsias dalis – o tai leidžia manyti, kad kosminės uolienos galėjo atgabenti šiuos junginius į Žemę ir taip prisidėti prie gyvybės atsiradimo.


Šiaurės rytų Kinijoje esantis pusmėnulio formos krateris yra didžiausias per pastaruosius 100 000 metų Žemėje susiformavęs smūginis krateris.


Per keturis milijardus metų, kai Žemėje egzistuoja gyvybė, ne kartą vyko masiniai rūšių išmirimai. Kai kuriuos iš jų sukėlė asteroidų smūgiai; garsiausias iš pastarųjų, žinoma, yra prieš 66 milijonus metų įvykęs smūgis, dėl kurio pražuvo beveik visi dinozaurai, išskyrus paukščius.


Žemė formavosi iš sausų uolienų, nes taip arti Saulės vanduo negalėjo susikondensuoti į ledą. Kol kas nėra iki galo aišku, kaip Žemė prisirinko tiek vandens, kiek turi dabar.
Iš kur Atakamos dykumoje atsirado daugybė stiklo gabalų? Pagaliau paaiškėjo 12 tūkst. metų paslaptis


Atakamos dykumos ruože Čilėje išsibarstę juodos ir žalios spalvos silikatinio stiklo gabalai. Kaip stiklas atsidūrė čia, išbarstytas 75 km ilgio koridoriuje, iki šiol buvo paslaptis.