Joks kitas kosminis aparatas dar nedarė to, ką darys „Osiris-Rex“: unikalus milijardus metų vienatvės patyrusio kosminio kūno tyrimas (Video)

Kaip ir buvo planuota, „Osiris-Rex“ atsidūrė už 19 km nuo plačios verpstės pavidalo asteroido, o ateinančiomis dienomis dar labiau prie jo priartės ir gruodžio 31-ąją pradės skrieti aplink jį. Joks kitas kosminis aparatas dar nebuvo paleistas skrieti orbita aplink tokį mažą dangaus kūną. Skrydžio operatoriai plojo ir pliaukšėjo vieni su kitais rankomis, kai sėkmė buvo patvirtinta. Tai įvyko praėjus lygiai savaitei po NASA zondo „InSight“ sėkmingo nusileidimo Marse.

„Pajutęs palengvėjimą, išdidus ir nekantraujantis pradėti tyrimus!“ – per „Twitter“ parašė šio projekto pagrindinis mokslininkas Dante Lauretta (Dantė Loreta), dirbantis Arizonos universitete.

Kadangi Benu šiuo metu yra už daugiau kaip už 130 mln. km nuo Žemės, prireikė septynių minučių, kad informacija apie pasiektą kelionės tikslą iš zondo pasiektų Kolorado mieste Litltone esančiame aerokosminių technologijų milžinės „Lockheed Martin“ komplekse įsikūrusį skrydžių valdymo centrą. Ten pat buvo pagamintas ir pats „Osiris-Rex“.

Benu tėra apie 500 metrų skersmens. Tyrėjai pateiks apie jį daugiau duomenų per pirmadienį Vašingtone vyksiančią mokslinę konferenciją.

Visureigio dydžio zondas asteroidą lydės metus. Galiausiai jis turėtų paimti grunto mėginį ir 2023 metais sugrįžti į Žemę.

Mokslininkai nekantrauja ištyrinėti medžiagą, paimtą iš šio anglies turtingo asteroido. Šiame dangaus kūne tikimasi rasti įrodymų, bylojančių apie Saulės sistemos ankstyvąją raidą maždaug prieš 4,5 mlrd. metų.

Tuo metu vienas Japonijos asteroidas nuo birželio skrieja šalia kito asteroido, skriejančio gana netoli Žemės. Per jau antrąją tokio pobūdžio japonų misija tyrinėjamas asteroidas Riugu, kuris yra maždaug dvigubai didesnis už Benu.

Zondo paimtas Ryugu grunto mėginys turėtų būti atskraidintas į Žemę apytikriai 2020 metų gruodį, bet jis bus daug mažesnis negu planuojamas „Osiris-Rex“ laimikis.

Numatoma, kad „Osiris-Rex“ nuo Benu paviršiaus paims mažiausiai 60 gramų dulkių ir akmenėlių. Pats zondas ant paviršiaus nenusileis – mėginys bus pamintas 3 metrų ilgio manipuliatoriumi, trumpam paliesiančiu paviršių ir įsiurbsiantį dalelių. 2021 metais konteineris su mėginiu atsiskirs nuo zondo ir grįš į Žemę.

Ši kosminio kūno dulkių mėginys bus didžiausias nuo „Apollo“ programos astronautų surinktų Mėnulio uolienų pavyzdžių, pargabentų 7-ame ir 8-ame dešimtmetyje.

NASA yra parsigabenusi kometų dulkių ir Saulės vėjo dalelių, bet asteroidų medžiagos dar niekada nebuvo paėmusi. Tuo tarpu Japonija per pirmąjį jos zondo skrydį į asteroidą sugebėjo paimti mažyčių dalelių.

Tiek Benu, tiek Riugu laikomi potencialiai pavojingais asteroidais, galinčiais prognozuojamoje ateityje įsirėžti į Žemę. Pagal blogiausią scenarijų Benu po 150 metų gali nukristi ant mūsų planetos ir išmušti kraterį.

Mokslininkai sako, kad reikia surinkti kuo daugiau informacijos apie asteroidus, kad būtų galima geriau pasiruošti atremti galimą katastrofinį smūgį.

800 mln. dolerių kainavusi „Osiris-Rex“ misija prasidėjo 2016 metais, kai šis aparatas buvo paleistas iš Kanaveralo kyšulio Floridoje.