Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Per trylika metų, kuriuos Cassini zondas praleido Saturno sistemoje, pamatėme nemažų pokyčių planetos atmosferoje: šiaurinis pusrutulis, iš pradžių buvęs mėlynas, pagelto, o galiausiai netgi parausvėjo. Pokyčių priežastis – kintantys metų laikai: žiemą Saturne oras giedresnis, todėl planeta atrodo mėlynesnė, tuo tarpu vasarą Saulės šviesa sukuria miglą, kuri spalvą pakeičia į geltoną ar rožinę. Bet kodėl panašių skirtumų nematome Jupiteryje, Urane ir Neptūne? Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Dabar pateiktas atsakymas – dėl visko kalti Saturno žiedai. Pagrindinis skirtumas tarp metų laikų yra Saulės energija, tenkanti vienetiniam paviršiaus plotui – tai vienodai galioja ir Žemei, ir Saturnui. Bet Saturne šis skirtumas yra daug didesnis, nei kitose planetose, nes planetos žiedai sukuria didžiulį šešėlį, kuris papildomai uždengia labai didelę dalį planetos žieminių regionų. Vadinasi juose yra gerokai šalčiau, nei būtų galima manyti, vertinant vien pagal planetos ašies posvyrį. Kol kas šie rezultatai tik preliminarūs, bet Cassini duomenys atitinka rezultatus, gaunamus skaičiuojant tikėtiną cheminių reakcijų balansą, esant skirtingoms temperatūroms. Tyrimo rezultatai pristatyti Amerikos geofizikos draugijos susitikime. |