Rusų startuolis bando užgrobti naktinį dangų: sugalvojo, kaip vietoj žvaigždžių rodyti reklamas (Video)

Pasak projekto vadovo Vlado Sitnikovo, toks dangaus erdvės išnaudojimas būtų kitas logiškas reklamos verslo žingsnis.

„Mus valdo prekiniai ženklai ir įvykiai, – portalui „Futurism“ teigė jis. – „Super Bowl“, „Coca Cola“, „Brexit“, olimpinės žaidynės, „Mercedes“, FIFA, Meksikos siena ir kita. Ekonomika yra visuomenės kraujo sistema. Pramogos ir reklama yra visuomenės širdis. Mes gyvensime kosmose ir žmonija pradės skleisti savo kultūrą ir ten. Profesionalesni ir labiau patyrę pionieriai bus naudingesni visiems“.

„StartRocket“ sako sistemą, kurią vadina „Orbital Display“, paleisiantys 2020 m., o reklamas naktiniame danguje pradės rodyti 2021-aisiais. Mažieji palydovai suksis 400-500 km aukščio orbitoje, ir nuo žemės vienu kartu bus matomi ne ilgiau nei šešias minutes.

Kompanija kol kas neatskleidė, kiek kainuos tokia kosminė reklama, bet startuoliai portalui pareiškė, kad „ego yra šviesesnis už saulę“.

Advokatas Randy Segalas, dirbantis kontoroje „Hogan Lovells“ ir besispecializuojantis kosminės ir palydovų teisės srityje, mano, kad projektas gali būti techniškai įmanomas, tačiau „StartRocket“ gali susidurti reguliacinėmis kliūtimis visame pasaulyje. „Ar tai technologiškai įmanoma? Taip. Ar tai leis reguliuotojai? Abejotina“, – sakė jis.

Advokatas taip pat sakė, kad tikėtina, jog bendrovė leis tam tikroms jurisdikcijoms pateikti reikalavimus, kad palydovai nedemonstruotų reklamų virš galvų. Pagrindinis reguliacinis iššūkis, su kuriuo susidurs bendrovė, teisininko nuomone bus su aviacijos sauga susiję leidimai.

Beje, R.Segalas sako, kad ši koncepcija nėra beprecedentė. Japonų startuolis planuoji leisti mažuosius palydovus tam, kad šie pramogos ir estetikos tikslais kurtų dirbtines asteroidų liūtis.

Žinoma, nesuku įsivaizduoti visuomenės protestą, kuris kiltų prekiniams ženklams bandant užgrobti nakties dangų taip, kaip jau užgrobė pastatų fasadus. Bet kitas „StartRocket“ narys Aleksėjus Skorpuskis atmeta tokią kritiką. Jis atkreipia dėmesį į Naujosios Zelandijos kompaniją, kuri praėjusiais metais į orbitą paleido veidrodinį disko burbulą ir taip labai suerzino mokslininkus – nors vienu kartu burbulas buvo matomas vos kelias minutes.

„Manau, mokslininkai tas kelias minutes galėtų išnaudoti kavos pertraukėlei“, – ironizavo A.Skorpuskis.“

Galiausiai, sakė jis, kosmoso komercializavimas yra neišvengiamas.

„Jei paklaustumėte apie reklamos verslą ir pramogas – nekentėjai vis tiek visada nekęs, – sako rusas. – Mes kuriame naują terpę. Televizijos atsiradimo metu irgi niekas nemėgino reklamų“.