Pastebėjo, kad vienoje raudonojoje nykštukėje vyksta tokie procesai, kurie užkertą kelią gyvybei

Mikroskopo AU (AU Microscopii) yra vos 23 milijonų metų amžiaus raudonoji nykštukė, kurią nuo mūsų skiria mažiau nei 10 parsekų. Tokiu atstumu galime labai detaliai stebėti jos aplinką – protoplanetinio disko liekanas. Jos susideda iš įvairių dulkių, uolienų nuolaužų ir ledo gabalų. Panašus diskas kadaise egzistavo ir Saulės sistemoje, kol jį išvalė didžiųjų planetų gravitacija. Iš šio disko į Žemę atlėkė didžioji dalis vandens; pati Žemė susiformavo beveik be jo, nes tokiu atstumu nuo Saulės visas vandens ledas buvo virtęs garais.

Mikroskopo AU nuolaužų diske jau prieš keletą metų pastebėtos medžiagos sankaupos, judančios į išorę. Naujieji stebėjimų duomenys leido įvertinti sankaupų judėjimo poveikį diskui. Pasirodo, tos sankaupos, kurios greičiausiai yra spiralinės vijos (tiksliai nežinome, nes diską matome beveik tiksliai iš šono), išmeta labai daug medžiagos tolyn nuo žvaigždės. Jei šis procesas tęsis ir toliau, per pusantro milijono metų nuolaužų disko tiesiog nebeliks.

Taigi vanduo į uolines planetas, galimai esančias sistemoje, gali patekti tik pirmus 25 milijonus sistemos gyvavimo metų. Tačiau per tiek laiko uolinių planetų paviršius dar nebūna sustingęs, todėl jos negali išlaikyti vandens.

Nors šie stebėjimai apima tik vieną sistemą, gali būti, kad ji atspindi visų raudonųjų nykštukių tendenciją. Jei taip yra iš tiesų, tai reiškia, kad raudonųjų nykštukių uolinės planetos yra sausos ir greičiausiai negyvybingos.

Tyrimo rezultatai pristatyti JAV Astronomų sąjungos susitikime, struktūrų judėjimas aprašytas pernai publikuotame straipsnyje.