| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Kur baigiasi Saulės sistema? Ir kas iš tikro yra jos pakraščiuose? Pažiūrėjus, kaip sekasi Voyager zondams, atstumai gali tiesiog šokiruoti
|
(
(
Kur nubrėžta linija, skirianti naują pasaulį ir įprastą Saulės sistemą? Kiek trunka kelionė iki naujų pasaulių su dabartiniais aparatais? Ir kada pačius paribius pasieks Voyager zondai? Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dažnai apsribojame tik Žeme ir artimiausiomis planetomis. Bet pasivaikščiokime po gimtąją sistemą, nutolkime nuo gimtosios žvaigždės ir pamatysime, kur yra kraštas. Saulės sistemos planetos
Įprasta prasme, ribos apibrėžiamos įtakos sfera. Šiuo atveju kalbama apie žvaigždės gravitaciją, kuriai paklūsta visi likę dangaus kūnai, skriejantys aplink Saulę. Taip Saulės sistemą galima vaizdžiai suskirstyti į kelis sektorius, kuriuose traukos jėga silpsta, tolstant nuo žvaigždės. Daugelis toliau už sistemos planetų ribų nė nesižvalgo ir laiko, kad čia viskas ir baigiasi. Oficialiai apie Saulę sukasi 8 pasauliai – Plutonas planetos titulą prarado 2006 metais, tad jų sąrašas baigiasi Neptūnu.
Šis sektorius dalinamas į vidinę ir išorinę dalį. Pirmajai kategorijai priklauso arčiausiai Saulės esančios uolinės planetos, taip pat pagrindinė asteroidų juosta, o užbaigia nykštukinė planeta Cerera. Išorinėje sistemoje gyvuoja ledinės ir dujinės planetos gigantės, įskaitant ir hipotetinę Devintąją planetą (planeta X), kometos ir kentaurai. Nuo Saulė iki Neptūno – vidutiniškai 4,55 milijardai kilmetrų.Link Koiperio juostos
Pralėkus Neptūną, atsiduriame tarp transneptūninių objektų. Apie šią sritį žinoma nedaug, tačiau, kaip spėjama, ten pilna nedidelių ledinių ir akmenininių dangaus kūnų. Už 30 a.v. nuo Saulės prasideda Koiperio juosta, besidriekianti iki 55 a.v. nuo Saulės. Iš esmės, tai – savotiška asteroidų juosta, kaip ir skirianti vidinę ir išorinę sistemą asteroidų juosta tarp Marso ir Jupiterio, tik 20 kartų platesnė ir gal 200 kartų masyvesnė. Koiperio juostoje skraido nedideli lediniai objektai, o taip pat – bent keturios nykštukinės planetos – Plutonas, Haumea, Makemake ir Erida. Čia yra ir retas diskas. Manoma, iš šios teritorijos pas mus užklysta daug trumpo periodo kometų, kurių orbitinis periodas trumpesnis nei 200 metų. Į heliopauzęUž Koiperio juostos viskas tampa migločiau, nes sunku suprasti, būtent kada prasideda tarpžvaigždinė erdvė. Pamažu pereiname į erdvę apie Saulę – heliosferą. Čia Saulės vėjo plazma nuo mūsų žvaigždės juda viršgarsiniu greičiu. Už 85-95 a.v. nuo žvaidždės, jos vėjo greitis ima mažėti ir susidaro smūginės bangos riba. Būtent ją 2004 ir 2007 metais kirto kosminiai zondai Voyager-1 ir Voyager-2. Įveikus dar 40 a.v., fiksuojamas Saulės vėjo ir tarpžvaigždinės medžiagos susidūrimas. Taip atsiduriame heliopauzėje, kurios forma primena kiek ištęstą nuo Saulės burbulą. Šie atstumai atrodo neįmanomai dideli, tačiau 2018 metais Voyager-2 kirto heliopauzę ir išskriejo į tarpžvaigždinę erdvę, o Voyager-1 zondas tai atliko 2012 metais. Paslaptingasis Orto debesisTai – vis dar hipotetinė teritorija, kurioje gali būti ilgo periodo kometų priebėga. Manoma, kad debesis prasideda už 50 000 a.v. nuo Saulės ir tęsiasi iki 100 000 a.v.. Tai sferinis debesis, kuriame telpa trilijonai ledinių objektų. Kai kas mano, kad čia gali slėptis stambios planetos ir netgi Planeta X, tačiau tokia tikimybė itin menka. Galutinės ribosĮveikti tarpžvaigždinę erdvę, Orto debesį ir nuskrieti tolyn dar nepavyko nė vienam kosminiam aparatui. Todėl mokslininkams telieka spėlioti. Yra teorija, kad egzistuoja paribys, kur gyvena žvaigždinė Saulės palydovė Nemezidė, tačiau tai patvirtinančių įrodymų kol kas nėra. Tad, sutariama, kad Saulės gravitacija siekia 125 000 a.v. ir tai galima laikyti Saulės sistemos riba. Post scriptumIki Orto debesies Voyager keliaus dar bent 300 metų, tad šio įvykio mūsų kartai pažymėti nelemta. Nurodyti atstumai šokiruoja, o juk tai yra tik mūsų sistemos ribos. Prisiminkime apie visą Paukščių Tako galaktiką, kuri yra Vietinėje galaktikų grupėje, o ji savo ruožtu su daugybe tokių galaktikų grupių sudaro Mergelės galaktikų superspiečių. v-kosmose.com ▲
| ||||
Įdomiausi
.png)
130
(7)
