| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Ar pastebėjote, kad Lietuva - jau kosminė valstybė?
|
(
(
Teiginys skamba kiek keistai, ar ne? Mes įpratę kosminėmis valstybėmis vadinti JAV, Kiniją, Rusiją, Japoniją, Indiją – šalis, kurios turi ilgametes kosmoso programas, skraidina raketas, siunčia žmones į kosmosą arba zondus į kitas planetas ir daro daugybę kitų gerai matomų ir plačiai aptariamų kosminių projektų. Lietuva, ar kitos nedidelės šalys į šį apibrėžimą niekaip nepatenka. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Bet toks požiūris nėra teisingas. Kosmosas, prieš kelis dešimtmečius buvęs didžiųjų valstybių žaidimų aikštele, tampa vis atviresnis. Ir ne tik didžiulėms korporacijoms, kaip SpaceX ar Virgin Galactic, bet ir mažiems projektams, kurie gali pasinaudoti jau sukaupta kitų žaidėjų patirtimi. Prieš penkerius metus (jau penkerius!) į kosmosą išskrido pirmieji Lietuvoje kurti palydovai-kubiukai LituanicaSAT-1 ir LitSAT-1. Pirmojo iš jų kūrėjai prieš porą metų paleido trigubai didesnį kubiuką LituanicaSAT-2 ir panašiu metu įkūrė kompaniją NanoAvionics. Ne šiaip įkūrė, bet ir dirba, nuosekliai tobulindami mažųjų palydovų variklius. Jų sukurti mažųjų palydovų pagrindai naudojami ne vienos pasaulio kompanijos. Pirmadienį į orbitą pakilo dar du pačių NanoAvionics palydovai. Juos iškėlė Indijos misija PSLV-C45. Palydovai padės kitoms kompanijoms – AST & Science ir SpaceWorks iš JAV bei Lacuna iš Didžiosios Britanijos – išbandyti savo technologijas kosmose. Jos renkasi NanoAvionics kaip patikimą partnerį, galintį užtikrinti kokybiškus palydovų pagrindus, valdymo sistemas ir misijos kontrolę. Būtent NanoAvionics pati valdė abi misijas. Taigi, lietuviški palydovai tampa jei ne kasdieniu, tai bent jau įprastu reiškiniu, o Lietuvos kompanija – reikšmingu vardu kosmoso rinkoje. Mūsų žiniasklaidoje nepastebėjau pranešimų apie šią misiją. Galima piktintis, kad žiniasklaida nežino, apie ką rašyti, bet galima šį nebuvimą laikyti ir teigiamu simptomu. Pirmieji lietuvių palydovai buvo Kažkas Tokio, apie ką verta rašyti ir kalbėti daug. Dabartiniai palydovai jau yra Kasdienis Reiškinys, kuris nenusipelno didelio dėmesio. Taip, lietuviški palydovai jau yra toks normalus dalykas, kad žiniasklaidai nebelabai ir rūpi. Tai įvyko praėjus vos penkeriems metams nuo pirmojo palydovo paleidimo. Nenustebkite, jei po dešimties ar penkiolikos metų galėsite įsigyti skrydį į lietuvišką kosminį viešbutį ar išgirsite pirmuosius lietuviškus žodžius iš Mėnulio paviršiaus. Visiškas kosmosas. Pačia geriausia perkeltine ir tiesiogine prasmėmis. | ||||||||
Įdomiausi
81
(0)
.png)
.png)
