| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
„Curiosity“ nufilmavo dviejų Marso mėnulių sukeltus saulės užtemimus (Video)
|
(
(
Raudonąją planetą tyrinėjantys marsaeigiai namo kartais atsiunčia stebėtinos vaizdo medžiagos. Šį karta „Curiosity“ nufilmavo dviejų Marso mėnulių sukeltus saulės užtemimus. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Marso palydovai – kur kas mažesni nei Žemę lydintis Mėnulis. Mažasis, Deimas – 6,2 km pločio, o didysis, Fobas ištįsęs iki 11 km pločio. Palyginti, mūsų planetos palydovo skersmuo siekia per 1,7 tūkst. kilometrų. Tokio palydovų dydžio neužtenka, kad šie visiškai užstotų iš Raudonosios planetos matoma Saulės diską. Tiesa, „Curiosity“ objektyvą nukreipus į dangų galima matyti stiprų šviesos užtemimą Marso danguje. Didesnysis palydovas, Fobas, skrieja itin arti savo namų planetos, todėl sukuriamas pastebimas šešėlis. Nors palydovas nėra didelis, artumas planetai padidina metamo šešėlio intensyvumą. Saulės užtemimus marsaeigis stebi tam, kad patikslintų aplink planetą skriejančių objektų trajektorijas. Pavyzdžiui, prieš 7 metus Marse nusileidus „Curiosity“, geriausi palydovų padėtį danguje prognozuojantys modeliai apsiriko apie 40 km. „Kuo daugiau stebėjimų atliekame, tuo tikslesnę palydovų padėtį žinome. Marso palydovų orbitos dažnai kinta dėl Marso ir Jupiterio gravitacinių laukų bei pačių palydovų gravitacinės traukos vienas kitam“, – NASA pranešime cituojama planetų atmosferos specialistas Markas Lemmonas. Antrasis palydovas, Deimas, tarp saulė ir Marso įsiterpė kovo 11 dieną, Lietuvai minint Nepriklausomybės atkūrimo metines. NASA mokslininkų teigimu, Deimas toks mažas, kad techniškai tai nėra užtemimas ir turėtų būti vadinamas dangaus objekto tranzitu. Raudonosios planetos palydovus 1877 m. atrado JAV astronomas Asaphas Hallas. Tęsiant tradiciją, Marso, pavadinto graikų karo dievo garbei, palydovams buvo suteikti dievybę lydėjusių dvynių, Baimės (sn. grk. Fobos) ir Siaubo ( sn. grk. Deimos), vardai. Dėl Marso palydovų kilmės iki šiol nėra vieningos nuomonės. Vyrauja nuomonė, kad planetos gravitacinis laukas pagavo pro šalį skridusius asteroidus. Pavyzdžiui, Mėnulio atsiradimas aiškinamas prieš 4,5 mlrd metų įvykusiu mūsų planetos ir Marso dydžio objekto susidūrimu. Šio susidūrimo liekanos, mano mokslininkai, galiausiai susijungė į vieną objektą, kurį kasnakt matome šviečiant danguje. | ||||||
Įdomiausi
.png)
170
(2)
.png)
.png)
