Žemės gelbėjimo nuo asteroido pratybos baigėsi tragiškai: visiškai sunaikintų Niujorką (Video)

Šios organizacijos vykdė simuliaciją, kurios metu buvo aiškinamasi, kokių priemonių reikėtų imtis, jei sužinotume, kad link Žemės skrieja asteroidas.

Apibendrinus šio tyrimo rezultatus, galima pasakyti, kad rezultatai tikrai ne kokie.

Tokios pratybos vyksta jau ne pirmą kartą – ir tai mokslininkams yra galimybė susidurti su itin sudėtingomis situacijomis, kurios realybėje yra mažai tikėtinos – bet įmanomos.

Simuliacija vyko kiek mažiau nei savaitę ir aštuonis pasiruošimo katastrofai metus sutalpino vos į penkias dienas. Pirmą dieną pasaulis sužino, kad link Žemės skrieja išgalvotas, bet realybėje įmanomas asteroidas, pavadintas 2019 PDC. Tikimybė, kad jis susidurs su Žeme pakankamai nedidelė – 1 iš 100.

Antrą dieną ši tikimybė padidėja ir jau tampa aišku, kad Žemės ir asteroido susidūrimo tikimybė yra 1 iš 10 – labiausiai tikėtina, kad jis nukris Denveryje (Kolorado valstija, JAV) 2027 metų balandžio 29 dieną.

Po šios dienos pradedamos rengti asteroido nukreipimo ir žvalgybos misijos. Trečią dieną, kuri tariamai jau yra 2021 metų gruodis, pakyla pirmasis žvalgybinis palydovas, kuris leidžia detaliau tyrinėti asteroidą ir jo kelią.

Asteroido nukreipimo misijų metu keletas erdvėlaivių specialiai rėžiasi į pavojingą dangaus kūną tam, kad jį nukreiptų nuo Žemės.

Ir geros, ir blogos naujienos

Vos kelias dienų po asteroido nukreipimo misijų, t. y. ketvirtą simuliacijos dieną, pasigirsta ir geros, ir labai blogos žinios.

Pagrindinę asteroido dalį mokslininkams pavyko nukreipti, tačiau 50-80 metrų dydžio nuolauža vis tiek skrieja į Žemę ir susidūrimo tikimybė yra labai didelė.

Be to, kitos asteroido nuolaužos sunaikino iškeltą žvalgybinį palydovą, dėl to yra sunkiau žinoti, kas dedasi. Mokslininkai taip pat apskaičiavo, kad asteroidas nukris Niujorke (JAV).

„Mes turime mesti sau iššūkius ir kelti sudėtingus klausimus. Nieko nesužinotume, jei nebandytume išspręsti sudėtingiausių iššūkių, kiekvieną dieną“, – sakė šio scenarijaus kūrėjas ir Artimųjų Žemės objektų centro direktorius Paulas Chodas.

Nežinodama ko imtis toliau, komanda iš naujo svarsto galimybę netoli asteroido susprogdinti atominę bombą. Apie tai buvo kalbama dar antrąją dieną, tačiau versija buvo nustumta į šalį dėl didelės rizikos ir nesutarimų.

Vykdant šią versiją, į asteroidą būtų pasiųstas 300 tonų atominis užtaisas, kuris būtų susprogdintas maždaug per 145 metrus nuo likusios asteroido dalies. Remiantis skaičiavimais, šis būdas arba asteroidą suskaldytų, arba nukreiptų į kitą pusę.

Deja, bet dėl politinių nesutarimų ir rizikos atominio užtaiso buvo atsisakyta. Todėl viskas, kas liko – tai paruošti miestą katastrofai.

Penktoji diena simuliacijoje simbolizavo vos 10 dieną iki susidūrimo. Apskaičiuota, kad asteroidas į Žemės atmosferą pateks skriedamas 19 km/s greičiu. Jis sprogtų 15 km virš Centrinio parko Niujorke ir sunaikintų miestą.

Čia darbą perima Federalinė Avarinių situacijų agentūra (FEMA) – jų darbas yra evakuoti 10 mln. žmonių, perkelti jų gyvūnus ir daiktus į saugią vietą. Be to, kadangi visas miestas būtų sunakintas, jiems reikėtų suteikti šiem žmonėms ir namus.

Taip pat reikėtų apsaugoti atomines ir chemines instaliacijas mieste – nes jos galėtų sukelti dar didesnę žalą – bei iš miesto išvežti visus meno kūrinius. Taigi, ties penktąja diena visos diskusijos apie mokslinius ir techninius sprendimus pasikeitė į diskusijas apie sociologiją, politiką ir tai, kas už tokius dalykus turėtų mokėti.

„Ši simuliacija svarbi norint suvokti, kokias galėtume turėti pasekmes įvykus mažai tikėtinos, bet įmanomos katastrofos atveju“, – teigė FEMA ekstremalių situacijų valdymo specialistas Leviticusas Lewisas.

Praėjusiais metais tokia simuliacija vyko Tokijuje – ir šį miestą „pavyko išsaugoti“. 2021 metais simuliacija vyks Vienoje – ir tikėkimės, kad šį kartą išvengti asteroido irgi pavyks.

Žinoma, tikimybė, kad asteroidas kada nors iš tiesų susidurs su Žeme, yra nedidelė – tačiau ji vis tiek yra. Be to, visos šios simuliacijos yra rengiamos pačiais prasčiausiais ir pavojingiausiais scenarijais – bet juk geriau būti pasiruošusiu, ar ne?

Parengta pagal „IFL Science“.