Liuksemburgas ruošiasi užkariauti kosmosą: surado skylę tarptautiniuose įstatymuose ir nori pralenkti net kur kas didesnes valstybes

Mūsų Visata ir aplink Žemę esanti Saulės sistema yra pilna naudingų iškasenų. Geležis, auksas, platina, gamtinės dujos ir daugelis kitų resursų, kurie tik ir laukia, kada mes juos pasiimsime. Tačiau, kol mūsų planetoje tų išteklių yra pakankamai, tai yra ateities klausimas. Bet tai nereiškia, kad tam nereikia ruoštis.

Į šį ateities žaidimą, stebėtina, aktyviausiai yra įsitraukęs mažasis Liuksemburgas. Ir jam šiame žaidime sekasi puikiai.

Kaip veikia kosmoso užkariavimas?

Pirmiausia reikia paminėti, kad jokia valstybė negali pasisavinti kito dangaus kūno kaip savos teritorijos. To neleidžia Jungtinių Tautų (JT) 1967 m. pasirašytos tarptautinės sutartys kosminės erdvės naudojimo srityje. Tačiau šis kosmoso teisės pagrindas nieko nekalba apie tuose dangaus kūnuose esančius gamtos išteklius.

Šį trūkumą buvo bandyta ištaisyti su JT Mėnulio susitarimu, leidžiančiu išteklius iš dangaus kūnų išgauti tik tarptautinėms komandoms, tačiau jį ratifikavo tik 17 valstybių ir jis faktiškai yra negyvybingas.

Kol kas ši dilema nekliuvo niekam, nes iki dabar kosmose randami ištekliai buvo naudojami moksliniams tikslams. Tačiau, žvelgiant į ateitį, bus reikalingos tam tikros teisės ir taisyklės, reglamentuojančios komercinį šių kosmoso išteklių panaudojimą.

Todėl Liuksemburgas išnaudojo atsiradusią nišą ir kartu su JAV yra vienintelės valstybės pasaulyje, įstatymiškai leidžiančios komercinę veiklą kosmose, įmonėms garantuojant, kad jų išgautos iškasenos ir liks joms.

Kodėl Liuksemburgas?

Kodėl kosmonautikos verslas turi rinktis būtent Liuksemburgą? Savaime suprantama, kad pasirinkimą paskatina unikalūs įstatymai, tačiau identiškus gali priimti bet kuri kita pasaulio valstybė. Todėl įtakos gali turėti ir du kiti pagrindiniai veiksniai: geros finansinės sąlygos plėtoti verslą (dažnai vadina šalį „mokesčių rojumi“) ir finansinės paskatos kosmoso technologijų plėtotei:  2018 m. buvo sukurtas 100 mln. eurų vertės Liuksemburgo Kosmoso Fondas, skirtas naujų kosmoso startuolių technologiniam plėtojimui.

Be to, kosmoso pramonė čia yra plėtojama jau ne vieną dešimtmetį – vienas iš pavyzdžių yra šalies palydovų pramonė. Pats Liuksemburgas kaip valstybė turi keturis palydovus. Nors tai skamba kaip mažas skaičius, atsižvelgiant į šalies dydį ir gyventojų skaičių (šalis teturi daugiau nei pusę milijono gyventojų), tai yra pakankamai geras pasiekimas. Lietuva, palyginti su savo 2,7 mln. gyventojų, teturi 3.

Ši maža šalis turi labai stiprią privačią kosmonautikos rinką, joje veikiant vienai iš dviejų pasaulyje didžiausių šios srities įmonių SES, valdančių daugiau nei 70 aplink planetą skrendančių palydovų. Šios įmonės egzistavimas yra puikus pavyzdys ilgalaikių Liuksemburgo pastangų plėtoti kosmoso technologiją.

Ką tai atneš hercogystei?

Akivaizdu, kad kosmoso išteklių gavyba dar yra per brangus procesas, palyginus su dar vis esančiais Žemėje, todėl negi Liuksemburgui pasipelnyti iš to dar nekvepia? Tačiau taip teigti yra klaidinga – Liuksemburgas jau puikiai pelnosi iš situacijos, nors jokia įmonė dar nepradėjo realaus mineralų išgavimo.

Pagrindinis ir pats paprasčiausias tikslas Liuksemburgui yra prisitraukti šias įmones į valstybę. Jei įmonė turi bent savo oficialią pašto dėžutę šalyje, tai reiškia, kad ji mokės mokesčius. Tačiau tai yra palyginti maža dalis to, ką šaliai tokio verslo plėtotė atneš ateityje. Liuksemburgo Kosmoso Agentūros atliktas tyrimas numatė, kad nuo 2018 iki 2045 m. kosmoso resursų išgavimas generuos iki 170 mlrd. eurų pelno tuo užsiimančioms įmonėms.

Maža šalis, pati neturinti pakankamai nei žemiškų, nei žmogiškų išteklių, turi ypač rūpintis savo išlikimu. Panašu, kad ši turtinga maža Europos hercogystė tai puikiai supranta ir žvelgia į ateitį. O ar toks jų planas pasiteisins, bus galima vertinti, tikėtina, ne mums, o jau ateinančioms kartoms.