Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Nuotraukos, atsiųstos batų dėžutės dydžio kibernetinio zondo, tyrinėjančio netoli Žemės skriejantį asteroidą Riugu, suteikia naujų užuominų apie jo sudėtį, galinčių padėti mokslininkams geriau suprasti Saulės sistemos formavimąsi. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Vokietijos ir Prancūzijos sukurtas „Mobilusis asteroido paviršiaus žvalgas“ (Mobile Asteroid Surface Scout, MASCOT), atskraidintas Japonijos kosminio zondo „Hayabusa2“, praeitų metų spalio 3-ąją nusileido ant 900 m skersmens asteroido, didžiąją dalį laiko skriejančio orbita tarp Žemės ir Marso. Riugu gravitacija 66,5 tūkst. kartų silpnesnė negu Žemės trauka, todėl MASCOT ant jo negalėjo riedėti ratais, nes būtų vėl nulėkęs į kosmosą. Taigi, 10 kg sveriantis aparatas šokčiojo ant asteroido paviršiaus, veikiant prie jo korpuso pritvirtintai metalinei švytuoklei. Be temperatūros ir kitų fizinės aplinkos rodiklių matavimų, MASCOT padarė virtinę paviršiaus nuotraukų. Jose matomas uolas ir akmenis galima suskirstyti į dvi kategorijas: tamsius ir šiurkščius, trupančiu paviršiumi, iš pažiūros panašius į kalafiorus, arba šviesius ir glotnius. „Įdomus dalykas, jog tai iš tikrųjų rodo, kad Riugu yra kažkokio audringo proceso produktas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Vokietijos aerokosminio centro darbuotojas Ralfas Jaumannas, ketvirtadienį žurnale „Science“ paskelbto šiuo tyrimus apžvelgiančio straipsnio pagrindinis autorius. Anot jo, Riugu gali būti susidaręs susidūrus dviem kitiems kosminiams objektams. Tikėtina, kad jie abu subyrėjo, o vėliau vėl sulipo krūvon, veikiant gravitacijai, sako tyrėjai. Kita teorija – kad į asteroidą rėžėsi kitas objektas ir kad šis smūgis sukūrė kitokias vidaus temperatūros bei slėgio sąlygas, dėl kurių susidarė dviejų tipų medžiagos. Daugelyje uolų taip pat esama nedidelių mėlynų ir raudonų intarpų – medžiagos, įstrigusios uolienoje, kai ji formavosi. Taigi, tokios struktūros medžiaga yra itin panaši į Žemėje randamus retus primityvius meteoritus, vadinamus anglingaisiais chondritais. „Ši medžiaga yra primityvi, pati pirmoji Saulės ūko medžiaga“, – sakė R.Jaumannas, turėdamas omenyje tarpžvaigždinių dulkių ir dujų debesį, iš kurio susiformavo Saulė ir planetos. „Hayabusa2“ galiausiai sugrįš į Žemę ir pargabens asteroido medžiagos mėginių. Tačiau MASCOT stebėjimai suteikia informacijos apie šios medžiagos geologinį kontekstą: kaip ji yra veikiama temperatūros pokyčių, dūla ir yra veikiama kitų procesų. Kodėl tai svarbu?„Nežinome, kaip iš pat pradžių formavosi planetos, – aiškino R.Jaumannas. – Taigi, kad tai suprastume, [privalome] keliauti prie mažų dangaus kūnų – primityvių, pirmykštę savo raidos būklę išlaikiusių kūnų – kad suprastume, kaip planetos formavosi pirmuosius 10–100 mln. metų.“ |