Itin retas reiškinys - keturgubas galaktikų susiliejimas

Vienos iš tokių struktūrų yra galaktikų spiečiai, šimtus ar tūkstančius galaktikų jungiantys telkiniai. Spiečiai karts nuo karto susijungia tarpusavyje ir suformuoja didesnius. Susiliejimo procesas trunka ilgai, todėl jo metu besijungiantis spiečius gali susijungti su dar vienu – įvyksta trigubas susiliejimas. Dar rečiau nutinka keturgubi susiliejimai.

Vienas toks yra Abell 1758 sistema, kurią sudaro dvi besijungiančios galaktikų spiečių poros, krentančios viena kitos link.

Dabar pristatytas labai detalus šios sistemos tyrimas, parodantis skirtingas spiečių susijungimo evoliucijos stadijas. Šiaurinė spiečių pora jau vieną kartą, prieš 300-400 milijonų metų pralėkė viena pro kitą, o pietinė pora tik dabar pirmą kartą suartėja. Abi poros viena nuo kitos santykinai yra dar toliau, nei pietinės poros spiečiai, taigi visa sistema yra dar ankstyvesnėje susijungimo stadijoje.

Šiaurinėje poroje aptiktos smūginės bangos, susidariusios susiduriant spiečiuose esančioms karštoms tarpgalaktinėms dujoms. Taip pat nustatyta, kad ten cheminiai elementai, sunkesni už helį, daugiausiai egzistuoja tarp spiečių – būtent ten, kur po praskridimo pasiliko didžioji dalis spiečių dujų.

Pietinėje poroje situacija kitokia: artėjantys spiečiai dar nesusidūrė, tačiau matomi pirmieji dujų susilietimo požymiai, o sunkieji cheminiai elementai telkiasi abiejų spiečių centruose.

Atstumas tarp porų yra pakankamai didelis, kad jokių susilietimo požymių tarp porų dar nėra matyti. Ateityje visi keturi spiečiai susijungs į vieną masyviausių telkinių visoje regimojoje Visatoje, bet to dar reikės palaukti kelis milijardus metų.

Tyrimo rezultatai arXiv.