Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Tarptautinėje kosminėje stotyje įrengtas prietaisas NICER stebi neutroninių žvaigždžių spinduliuotę ir kartais įvykstančius žybsnius. Žybsniai nutinka tada, kai dvinarėje sistemoje esanti neutroninė žvaigždė prisiryja daug medžiagos iš kompanionės. Medžiaga nenukrenta tiesiai į neutroninę žvaigždę, bet suformuoja aplink ją akrecinį diską. Pasiekęs tam tikrą kritinį tankį, diskas palyginus greitai ima kristi ant žvaigždės, sukelia ten termobranduolines reakcijas ir trumpam paryškina spinduliuotę. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Šių metų rugpjūtį užfiksuotas žybsnis buvo ryškiausias, kurį kada nors aptiko NICER, ir atskleidė daug detalių apie šių reiškinių evoliuciją. 20 sekundžių trukusio žybsnio metu išspinduliuota tiek energijos, kiek Saulė paskleidžia per 10 dienų. Didžioji dalis energijos išskirta rentgeno spindulių ruože, nes spinduliuojanti medžiaga yra labai karšta ir jonizuota. Žybsnis susidėjo iš trijų paryškėjimų, kuriuos skyrė 1-2 sekundžių nekintančio šviesio intervalai. Šviesio pokyčiai žymi svarbius fizikinius reiškinius: iš pradžių žvaigždė nusimeta išorinį susikaupusio vandenilio sluoksnį, vėliau – helio. Tiesa, kol kas visai neaišku, kodėl žybsnis paryškėjo po helio sluoksnio nusimetimo. Taip pat aptikti rentgeno atspindžiai: nuo neutroninės žvaigždės paviršiaus sklindanti spinduliuotė sužadino dujas akreciniame diske ir privertė šį spinduliuoti atitinkamus taip pat rentgeno spindulius. Šie atradimai padeda geriau suprasti tokių žybsnių bei dvinarių sistemų evoliucijos procesus. Tyrimo rezultatai arXiv. |