Skamba kaip sensacija: pasak vieno mokslininko, galbūt mes jau atradome gyvybę Marse ir tai visai ne mikrobai, o kur kas stambesnė gyvybė

Entomologas Williamas Romoseris iš Ohajo universiteto praleido daug laiko tyrinėdamas viešai skelbiamas marsaeigių padarytas nuotraukas. Jis sako, kad daugelyje jų tarp Raudonosios planetos uolų ir akmenų matomos struktūros, kurios atrodo stulbinančiai panašios į vabalus – tiek jų fosilijas, tiek ir gyvus.

Mokslininkas teigia net pastebėjęs keletą objektų, panašių į gyvates. Pasak jo, šis atradimas yra geras pagrindimas imtis tolesnių tyrimai. Metiniame JAV entomologinės draugijos susirinkime jis pristatė savo išvadas, kurios iki šiol dar nebuvo peržvelgtos recenzentų. Pranešimo santrumpą galima rasti čia.

„Marse gyvybė tiek buvo, tiek egzistuoja iki šiol, – teigia W.Romoseris. – Ir marsietiška į vabzdžius panaši gyvybė pasižymi didele įvairove bei panašumais į pažangius žemiškuosius vabzdžius – tokius, kurie turi lanksčius sparnus, sugeba sklęsti ir pasižymi įvairiais kojų struktūrų elementais“.

Mokslininkas tyrinėjo marsaeigių padarytas nuotraukas – daugiausia „Curiosity“, nes jis dabar yra vienintelis veikiantis marsaeigis po to, kai po ilgai trukusios smėlio audros nebeįsijungė „Opportunity“. Šios nuotraukos viešai pasiekiamos, ir jose matyti gana detaliai atvaizduojamas Marso paviršius. Geologai turi galimybę tyrinėti šiuos vaizdus ir aiškintis geologinę planetos praeitį.

Ir šiose nuotraukose W.Romoseris teigia pastebėjęs vabzdžius. Daugelyje nuotraukų, pasak jo, matyti vabzdžių egzistavimo įrodymai – kiautai, kojos, sparnai, antenos ir kiti segmentai – kurie, mokslininko teigimu, išsiskiria iš aplinkinio regolito.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į konkrečias pozas, mokslininko manymu, įrodančias judesį ir skrydį, akivaizdžią sąveiką su kitomis formomis ir akivaizdžiai blizgančias akis – pasak jo, tai įrodo, kad užfiksuotas vabzdys ar net gyvatė galėjo būti gyvi.

Žinoma, idėja žavi – tačiau egzistuoja ir kita galimybė: tai, ką W.Romoseris apibūdino kaip vabzdžius, iš tiesų yra tiesiog… uolienos.

Pareidolija

Žmonės, tyrinėjantys Marso nuotraukas, neretai susiduria su gerai žinomu reiškiniu, vadinamu pareidolija. Tai – reiškinys, kai žiūrėdami į objektą, matome visiškai ką kita. Tai įvyksta tada, kai žmogaus protas, ieškodamas prasmės beprasmiuose duomenyse, mato tai, ko iš tiesų nėra.

Tai gali būti elektros lizde išryškėjantis veidas (ar Jėzus ant skrudintos duonos). Arba veidas, pamatomas peizaže (dažniausiai tai yra veidai. Veido suvokimas yra gana svarbus žmonėms – socialiniams gyvūnams, kokiais mes ir esame). Arba veidas Marse – garsioji regiono, pavadinto Marso Sidonija, nuotrauka, padaryta 1976 m.

Iki šiol Raudonojoje planetoje jau yra pastebėtas ir Marso sniego žmogus, ir Marso patrankos sviedinys, ir Marso šaukštas, ir Marso kovotoja, ir senovės asirų dievas. Tačiau galiausiai paaiškėdavo, kad visa tai tėra paprastos uolos ir akmenys.

Į Marsą misijas siunčiame nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio – įskaitant keturis sėkmingus marsaeigius ir penkias sėkmingas nusileidimo modulių misijas. Tačiau iki šiol nebuvo patvirtinta – tiesą sakant, net ir galimai surasta – jokių gyvybės pėdsakų.

Taigi, visiškai įmanoma, kad W.Romoseris, 45 metus dirbęs entomologijos profesoriumi – ir kurio susidomėjimas bei nuolatinis kontaktas su vabzdžiais gerokai dažnesnis nei paprasto žmogaus – patiria su vabzdžiais susijusią pareidoliją.

Tačiau nesvarbu, ar jis teisus, ar neteisingas – atsakymo, ar Marse egzistuoja gyvybė, laukti liko galimai ne taip jau ir ilgai. Misija „Mars 2020“, aprūpinta modernesne įranga, nei „Curiosity“, turėtų startuoti kitais metais, o Marsą pasiekti 2021 m. pradžioje.

Dalis šios misijos apims gyvybės paieškas. Ir jei yra ten vabalų, „Mars 2020“ galbūt juos ras, rašo „Live Science“.