Viešai pristatė „Mars 2020“ marsaeigį: branduolinis reaktorius, 23 vaizdo kameros, dvi „ausys“ ir lazeriai (Video)

Kibernetinis zondas buvo sukonstruotas didelėje sterilioje patalpoje netoli Los Andželo esančiame Pasadinos mieste veikiančioje NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje (JPL). Praeitą savaitę ten pat buvo sėkmingai atlikti pirmieji jo važiavimo bandymai.

Sukviestiems žurnalistams parodytas marsaeigis liepą turėtų pakilti iš Kanaveralo kyšulio Floridoje ir po septynių mėnesių skrydžio tapti penktuoju JAV savaeigiu aparatu, nusileisiančiu ant Marso paviršiaus.

„Jis pritaikytas ieškoti gyvybės pėdsakų. Taigi, nugabensime įvairių prietaisų, padėsiančių mums suprasti geologinį ir cheminį kontekstą Marso paviršiuje“, – naujienų agentūrai AFP sakė misijos vadovo pavaduotojas Mattas Wallace'as.

„Mars 2020“ turi 23 vaizdo kameras, taip pat dvi „ausis“, leisiančias klausytis Marso vėjų, ir lazerių, naudojamų cheminėms analizėms.

Marsaeigis, dydžio sulig lengvuoju automobiliu, yra šešiaratis, kaip ir jo pirmtakas „Curiosity“. Aparato konstrukcija pritaikyta važinėti akmenuotais paviršiais.

Nebuvo skirta daug dėmesio aparato greičiui, nes jis per vieną Marso parą, trunkančią truputėlį ilgiau nei žemiškoji, turėtų nuvažiuoti tik apie 200 metrų.

Miniatiūrinio branduolinio reaktoriaus varomas „Mars 2020“ turi ilgesnį kaip dviejų metrų manipuliatorių ir grąžtą, turintį padėti perskelti uolienų mėginius vietose, kurios, mokslininkų nuomone, kadaise galėjo būti tinkamos gyvybei.

Senovinė gyvybė

„Ieškome senovinės mikroorganizmų gyvybės, – sakė M.Wallace'as. – Kalbame apie Marso laikotarpį prieš milijardus metų, kai ši planeta buvo daug panašesnė į Žemę.“

Anuomet Raudonosios planetos paviršiuje buvo skysto vandens telkinių, o atmosfera buvo tankesnė, aiškino jis. Be to, Marsą tebegaubė, magnetinis laukas, sulaikantis gyvybei žalingą kosminę spinduliuotę.

„Taigi, [sąlygos] buvo daug palankesnės paprastų vienaląsčių organizmų gyvybei, kokie tuo metu išsivystė čia, Žemėje“, – pridūrė M.Wallace'as.

Marsaeigio surinkti mėginiai bus sudėti į hermetiškus mėgintuvėlius. Tuomet aparatas paliks juos ant planetos paviršiaus, kad mėginius galėtų paimti kuri nors būsima misija ir pargabenti į Žemę.

„Tikimės judėti gana sparčiai. Norėtume, kad kita misija būtų paleista 2026 metais. Ji nuskris į Marsą ir surinks mėginius, perkels juos į raketą ir nuskraidins mėginius į orbitą aplink Marsą, – aiškino M.Wallace'as. – Tuomet mėginys susitiktų orbitinį aparatą, o orbitinis aparatas pargabentų mėginį į Žemę.“

Pagal šį planą „Mars 2020“ surinkti mėginiai galėtų pasiekti Žemę „maždaug per dešimtmetį“, sakė jis.

Žmonių skrydis

Kad padidintų tikimybę rasti senovinės gyvybės pėdsakų, „Mars 2020“ bus nutupdytas ilgoje išdžiūvusios upės deltoje Jezero krateryje.

Šiame krateryje kadaise telkšojo apie 500 metrų gylio ežeras. Jis buvo pasirinktas tyrimams po kelerius metus trukusių mokslininkų debatų.

Anksčiau ežeras jungėsi su upynu, gyvavusiu maždaug prieš 3,5–3,9 mlrd. metų.

Kraterio skersmuo tėra apie 49 kilometrai. Mokslininkai tikisi, kad jame galėjo išlikti senovinių organinių molekulių.

„Mars 2020“ misija taip pat turi dar ambicingesnį uždavinį – padėti pasiruošti pirmajam žmonių skrydžiui į Marsą.

„Laikau tai pirmuoju pasiruošimų žmonių misijai į Marsą“, – sakė M. Wallace'as.

Aparate sumontuota įranga „leis mums pasigaminti deguonies“. Kada nors tokios sistemos galės būti pritaikytos žmonėms kvėpuoti, taip pat pasigaminti degalų „atgaliniam skrydžiui“ iš Raudonosios planetos.

Šie planai plėtojami aštrėjant konkurencijai tarp Pekino ir Vašingtono dėl dominavimo kosmose.

Kinija penktadienį paleido vieną galingiausių pasaulyje nešančiųjų raketų, ruošdamasi savo planuojamam nepilotuojamo aparato skrydžiui į Marsą, turinčiam startuoti ateinančiais metais.

Planuojama, kad NASA zondas „Mars 2020“ veiks Raudonojoje planetoje maždaug vienus Marso metus, kurie yra apytikriai dvigubai ilgesni už žemiškuosius.

Vis dėlto amerikiečių marsaeigiai neretai viršydavo numatytą jų darbo trukmę. Pavyzdžiui, naujojo aparato pirmtakas „Curiosity“ nusileido Marse 2012 metais ir iki šiol važinėja vadinamojo Sharpo (Šarpo) kalno apylinkėse.