Žvaigždės, prie kurių gyvybė gali saugiai vystytis daugybę milijardų metų: labai geros žinios nežemiškos gyvybės paieškai

M žvaigždės už G yra įdomesnės ir tuo, kad gyvena žymiai ilgiau – daugiau nei šimtą milijardų metų, taigi teoriškai jų aplinkoje yra daugiau laiko atsirasti ir išsivystyti sudėtingai gyvybei. Deja, M žvaigždės turi ir labai didelį trūkumą – stiprų aktyvumą, dėl kurio jų planetas nuolat talžo galingi vėjai, galintys per kelis milijardus metų sunaikinti planetos atmosferą.

Pastaruoju metu svarstoma, kad galimai geriausia ieškoti gyvybei tinkamų planetų prie K tipo žvaigždžių, tarpinių tarp G ir M. Naujame tyrime šie svarstymai išnagrinėti ir įvertinti kiekybiškai.

K tipo žvaigždės yra 50-80% Saulės masės, todėl šviečia blausiau, bet gyvena ilgiau. Jų gyvavimo laikas skaičiuojamas dešimtimis milijardų metų, o per Saulės masės žvaigždės gyvenimo laikotarpį – 10 milijardų metų – K tipo žvaigždės šviesis padidėja tik apie 10%. Taigi planeta, besisukanti gyvybinėje zonoje aplink K tipo žvaigždę, daugybę milijardų metų išlieka palanki gyvybei vystytis; tuo tarpu Žemė po poros milijardų metų įkais tiek, kad gyvybė čia egzistuoti nebegalės.

K tipo žvaigždės yra ne tokios aktyvios, kaip Saulė ar M tipo žvaigždės, todėl jų gyvybinėje zonoje esančias planetas pasiekia neypatingai žalingas energingos spinduliuotės srautas. Šis srautas gali apie 25 kartus viršyti srautą Žemės aplinkoje, bet tai yra vis dar 15 kartų mažiau, nei M klasės žvaigždės planetose.

K žvaigždžių spinduliuotė neturėtų pajėgti suardyti savo planetų atmosferų, taigi po atmosferos ir magnetosferos apsauga gyvybė galėtų vystytis ilgai ir sėkmingai. 30 parsekų atstumu nuo Saulės yra apie tūkstantį K tipo žvaigždžių, taigi turime daug galimybių jas tyrinėti, ieškoti planetų ir galbūt gyvybės pėdsakų jų sistemose.

Tyrimo rezultatai pristatyti praeitą savaitę vykusiame Amerikos astronomų sąjungos susitikime; pranešimo santrauką rasite čia.