Atrastas pirmasis mokslo istorijoje nežemiškos kilmės baltymas? Ką tokio surado mokslininkai

Mokslui jau žinoma, kad aminorūgštys – organiniai junginiai, veikiantys kaip vadinamieji gyvybės blokai, iš kurių gali atsirasti gyvybė – gali susidaryti ant meteorų ir kitų kosminių uolienų. Tačiau tokių dalykų mastas už Žemės ribų vis dar nežinomas – o kaip ši chemija virsta gyvybe, irgi dar išlieka paslaptimi, rašo „New Scientist“.

Iš dalies taip yra todėl, kad organinių junginių ieškojimas meteorituose Žemėje yra labai sunkus darbas. „Jūs negalite tiesiog patekti į meteoritą, ištraukti jo gabalėlį, patyrinėti ir nueiti pasakęs – gerai, radau šitą ir aną, – sako Dimitaras Sasselovas iš Harvardo universiteto, nedalyvavęs tyrime. – Velnias slypi detalėse“.

Julie McGeoch – taip pat iš Harvardo universiteto – su kolegomis ištyrė meteorito pavyzdį, kuris 1990 m. buvo rastas Alžyre.

Pirma, jie surinko pavyzdžius iš meteorito vidaus – pasinaudodami keletu mažų (panašių į odontologinius) kruopščiai dezinfekuotų grąžtų. Tada gautus miltelius sumaišė su skysčiais (tarp jų – vandeniu ir chloroformu). Galiausiai mėginį apšvietė stipriu lazerio spinduliu – kad gautų dujas, kurias galėtų lengviau tirti masės spektrometrijos būdu.

Ištyrę dujas, mokslininkai rado amino rūgščių ir papildomų atomų kombinaciją – kuri, jų teigimu, ir yra pirmojo nežemiško baltymo įrodymas. Tačiau kai į juos kreipėsi mokslo žurnalas „New Scientist“, jie atsisakė pakomentuoti savo darbą.

„Jei tai atitiks techninį įvertinimą, manyčiau, kad tai bus svarbus rezultatas, – sako D.Sasselovas. – Tai nurodytų tam tikras cheminių reakcijų rūšis, kurios galėjo įvykti Žemės ar kitų planetų paviršiuje ir kurios galėjo nulemti gyvybės atsiradimą“.

Jei šie cheminiai procesai gali nutikti ant plikos uolienos, esančios kosminiame vakuume, tai gali reikšti, kad gyvybiniai blokai ekstremaliose aplinkose gali atsirasti lengviau, nei manėme iki šiol, sako mokslininkas. „Tai yra papildomas patvirtinimas, kad ši cheminė reakcija gali nutikti gamtoje – o ne tik laboratorijoje“, – teigia D.Sasselovas.

Tačiau keli kiti tyrėjai, į kuriuos kreipėsi „New Scientist“, išreiškė skeptišką požiūrį į rezultatus. „Jei rastume baltymą nežemiškame meteorite, būtų nuostabu“, – sako Lee Croninas iš Glazgo universiteto Didžiojoje Britanijoje – tačiau jis nemano, kad būtent taip nutiko šiuo atveju.

Pasak mokslininko, analizės rezultatai nebūtinai reiškia, kad atrastasis junginys iš tiesų yra meteorite. Tyrimo autoriai tiesiog ekstrapoliuoja iš neišsamių duomenų, mano L.Croninas. Jis sako, kad mažai tikėtina, jog toks baltymas, kurį tyrėjai teigia atradę, egzistuotų gamtoje. „Pati struktūra neturi prasmės“, – įsitikinęs mokslininkas.

Vis dėlto D.Saselovas sako, kad mes kosminiuose akmenyse greičiausiai ir toliau atrasime sudėtingas organines molekules, amino rūgštis ir galbūt net baltymus. „Tiesiog reikia daugiau dirbti – ir tikiuosi, kad tai tikrai kažkur nuves“, – sako jis.

Tyrimas skelbiamas „ArXiv“.

Parengta pagal „New Scientist“.